Tiek nukentėjusioji, tiek kaltininkė savo turtą buvo apdraudusios toje pačioje draudimo bendrovėje. Įvertinus padarytą žalą, nukentėjusiajai buvo išmokėta 2420 eurų kompensacija.
Tačiau draudikai tik apie 908 eurų sumą padengė civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu. Likusią sumą – 1512 eurų – kreipdamiesi į teismą jie siekė prisiteisti iš butą užliejusios moters.
Kitos pusės versija
Incidentas įvyko 2018 m. liepos 14-ąją. Tąkart buvo sulietas butas Vilniuje. Apdraustame bute buvo sulietos kambarių lubos, sienos, grindys, namų turtas.
Įvykio metu šis butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Bendrovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad jos apdraustam turtui padaryta žala sudaro 2420,54 eurų.
Vis dėlto, atsakove šioje byloje patraukta vilnietė pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Moteris nurodė, kad jos civilinė atsakomybė buvo apdrausta didesnei sumai, negu buvo išmokėtos draudimo išmokos nukentėjusiems. Pagal sutartį draudimo liudijime nurodyta civilinės atsakomybės draudimo suma yra 5,8 tūkst. eurų, kas yra ženkliai daugiau nei buvo išmokėta nukentėjusiajai.
Moteris taip pat atkreipė dėmesį ir į kitus netikslumus. Ji nurodė, kad 150 eurų išlaidos sąmatos paruošimui grindžiamos dokumentu neturinčiu datos, rekvizitų, parašų. Už atliktus remonto darbus neišrašyta PVM sąskaita.
Atkreiptas dėmesys, kad nebuvo pateikti mokėjimo nurodymai. Taip pat nepateikti dokumentai pagrindžiantys dalį žalos, kuri buvo padengta pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį.
Anot vilnietės, pagal draudikų paskaičiavimus namų turtui buvo padaryta 1097 eurų žala, tačiau nukentėjusiajai kažkodėl konkrečiai dėl to išmokėta net 1780 eurų suma.
Vilnietė pateikė konkretų pavyzdį dėl apgadinto baldo, kurio medžiaga įvardyta kaip medis, tačiau iš nukentėjusios buto vonios kambario nuotraukos matyti, jog sugadintas baldas nebuvo medinis.
Taip pat, anot atsakovės, nebuvo pateikti įrodymai dėl apgadintų daiktų – paveikslo, knygų ir vonios baldų – likutinės vertės. Esą žalos apskaičiavimai atlikti nevertinant skirtumo tarp daiktų vertės iki ir po sugadinimo.
Teismo argumentai
Pirmasis šios civilinės bylos ėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismas. Jis 2021 m. kovo 3 d. sprendimu draudimo bendrovės ieškinį atsakovei atmetė.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, kad draudikai neįrodė, jog sukelta žala yra 2420,54 eurų, tačiau draudimo sumos nepakako žalos atlyginimui ir 1511,95 eurų žalos dalis turi būti priteista iš atsakovės.
Teismas pažymėjo, jog atsakovės ir ieškovo draudimo liudijime nurodyta civilinės atsakomybės draudimo suma yra 5800 eurų, t. y. didesnė, negu ta, kurią draudikai išmokėjo nukentėjusiai nuo užpylimo.
Teismas aiškiai pasakė, kad nėra pagrindo daryti išvadai, jog butą užliejusios moters draudimo suma yra nepakankama atlyginti 2420 eurų žalą.
Draudikai nepateikė įrodymų, kad būtų padaryta žala, kuri viršytų sutartyje įvardyta 5800 eurų sumą. Teismas sutiko su moterimi, kad draudikai nepateikė žalą pagrindžiančių dokumentų.
Išmokėtos draudimo išmokos neatitinka prie ieškinio pateiktuose prieduose aprašytų sumų, žala nėra grindžiama buhalterinės apskaitos dokumentais, išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, nepateikta lokalinė sąmata.
Teismas sutiko su argumentais, jog naudos gavėja (užlieto buto savininkė – aut. past.) gavusi draudimo išmoką nepagrįstai praturtėtų, jeigu jai už sugadintus daiktus būtų atlyginta daiktų įsigijimo kaina.
Vis dėlto, toks pirmos instancijos teismo sprendimas draudikų netenkino, tad jie pateikė apeliaciją, kurią išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas.
Tačiau įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį, šis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą. Tad apeliacinis skundas buvo atmestas.
