„Tyrimai sujungti į vieną. Įtariamieji nenustatyti, vyksta tyrimas, renkama medžiaga“, – BNS antradienį sakė Kauno apygardos prokuratūros atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.
Tyrimui dėl išniekintų paminklų vadovauja Alytaus apylinkės prokuratūra. Ikiteisminį tyrimą atlieka Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Merkinės krašto muziejaus administracija pirmadienį pranešė, jog naktį apipilant baltais dažais buvo išniekintas A. Ranausko-Vanago paminklas.
Tą pačią dieną pranešta apie dar vieno partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui skirto paminklo išniekinimą Lazdijų rajone, Bielėnų kaime. Paminklas taip pat apipiltas baltais dažais, į jį buvo įsmeigtas kirvis.
Už viešosios tvarkos pažeidimą numatomi viešieji darbai darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
Paminklų išniekinimą pasmerkė šalies pareigūnai.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys antradienį pareiškė, kad paminklų partizanų vadui apliejimas dažais – neapykantos nusikaltimai.
„Tai yra, ar mes gebame tinkamai reaguoti ir nustatyti tokius asmenis. Ir aš esu įsitikinęs, kad Lietuva tą iššūkį priėmusi ir atlaikys. Atsižvelgiant į tai, kad panašus įvykis jau bent vienas yra ir Latvijoje, galima daryti prielaidą, kad tai nėra tiesiog atsitiktiniai ir kopijuojami įvykiai“, – pažymėjo jis.
Savo ruožtu, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį tvirtino, kad paminklų išniekinimas rodo, jog Lietuva susiduria su „akivaizdžiai reiškiamu priešiškumu mūsų istoriniams simboliams“ bei tai, kad įvykiai susiję su gegužės 9-ąja, kai Rusija mini pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas nužudytas 1957 metų lapkričio 29 dieną Vilniuje – po žiaurių kankinimų jam įvykdyta mirties bausmė.
A. Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, bet, sovietams okupavus Lietuvą, 1945 metais įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų.
1948 metais jis buvo paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu, dar po metų tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.
1952–1953 metais A. Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas, 1957 metais – sušaudytas.