Šį skundą iš pradžių atmetė Vilniaus apygardos administracinis teismas, bet M. Kaziukaitytė pateikė apeliaciją. Šią išnagrinėjęs aukštesnės instancijos teismas patvirtino, kad nuteistosios teisės nebuvo pažeistos, todėl iš valstybės ji negaus nė cento.
Skundėsi dėl dušų ir vėdinimo
Į teismą Matuko žudikė kreipėsi dėl laikotarpio, kurį jai teko praleisti tuomet dar veikusiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. M. Kaziukaitytė nurodė, kad ji Lukiškių sename pastate kalėjo nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d.
Pareiškėja teigė, kad buvo kalinama per mažo ploto sąlygomis: „Nors kamerose tualetai buvo įrengti kabinose, tačiau tai neatitiko higienos normų reikalavimų, kadangi kriauklė buvo įrengta ne kabinoje, o pačioje kameroje.
Man, kaip moteriai, buvo būtina palaikyti asmeninę higieną nestebint kitiems asmenims. Kamerose taip pat nebuvo įrengta praustuvė su karštu vandeniu. Pats praustuvas buvo įrengtas labai aukštai, todėl tam, kad apsiprausčiau, turėjau naudotis kibiru. Todėl neturėjau galimybės tinkamomis sąlygomis laikytis asmeninės higienos.
Į dušą buvau vedama tik kartą per savaitę, tačiau kūno švarai palaikyti to neužteko. Dėl neįrengtų pertvarų duše besiprausiant buvau matoma kitų asmenų ir pareigūnų. Taigi nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos palaikyti higieną ir nebuvo užtikrintas privatumas.“
Vaikžudė pridūrė, kad kamerose, kuriose ji kalėjo, nebuvo vėdinimo sistemos, todėl tvyrojo blogas kvapas.
„Kamerų langai buvo labai maži, todėl pateko mažai šviesos, kurią taip pat mažino ant langų uždėtos grotos. Pasivaikščioti buvau vedama tik vienai valandai. Kalinimo metu man nebuvo užtikrintas socialinis užimtumas, nes visas dienas praleisdavau užrakinta kameroje.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Patyriau diskomfortą, dvasines kančias, nepatogumus, pažeminimą“, – argumentus, kodėl yra verta 10 tūkst. eurų vardijo M. Kaziukaitytė.
Vis dėlto, skunde pateikti argumentai, įvertinus visas aplinkybes, buvo atmesti kaip nepagrįsti. Šis teismo sprendimas yra neskundžiamas.
Vaikas nužudytas žiauriai sumušus
Žiauriai sumuštas berniukas mirė 2017 metų sausio 27-osios rytą Kauno klinikose. Vaikas į ligoninę sausio 25 dieną dėl daugybinių kūno sumušimų buvo pristatytas iš namų Kėdainiuose. Ekspertai nustatė, kad vaikui suduoti ne mažiau kaip 135 smūgiai, bet mirtini buvo suduoti į galvą. Turima duomenų, kad vaikas prieš mirtį muštas tris dienas.
Vaiko motinai M. Kaziukaitytei buvo inkriminuojamas tyčinis itin žiaurus savo bejėgiškos būklės mažamečio šeimos nario nužudymas. Kaltinime teigiama, kad ji, „suvokdama, kad ilgalaikiu mušimu ir daugybės kūno sužalojimų padarymu sukelia dideles fizines kančias bei skausmą, itin žiauriai nužudė mažametį, dėl mažametystės esantį bejėgiškoje būklėje, savo šeimos narį“. Moteris taip pat teisiama už piktnaudžiavimą motinos valdžia.
Jos sugyventinis Gediminas Kontenis teistas dėl itin žiauraus bejėgiškos būklės mažamečio nužudymo. Jam inkriminuojami ir trys epizodai dėl nežymaus mažamečio sveikatos sutrikdymo. Nužudyto mažamečio tėvas byloje buvo pateikęs 300 tūkst. eurų civilinį ieškinį.
Abu sugyventiniai savo kaltę neigė ir vertė ją vienas kitam. Bylos duomenimis, vaiko mirtį sukėlė abiejų sugyventinių veiksmai. Prokuroras yra sakęs, kad smurtą prieš mažametį pora aiškino auklėjimu: jie tikino vaiką baudę už netinkamą elgesį, jeigu jis neklausydavo. Kaltinamajame akte paminėta, kad nusikaltimui įtakos galėjo turėti narkotinės medžiagos, jų pėdsakų rasta tiriant kaltinamuosius.
Byla buvo nagrinėjama neviešuose teismo posėdžiuose. Tyrimo metu apklausta per 120 asmenų, atlikta 12 ekspertinių tyrimų, juos atliko medikai, teismo medicinos ekspertai, psichiatrai, kriminalistai.
Išvengė įkalinimo iki gyvos galvos
Nuosprendį berniuko budeliai išgirdo 2018 m. birželį. Kauno apygardos teismas tąkart paskyrė laisvės atėmimo bausmes dėl mirtimi pasibaigusio mažamečio sumušimo jo motinai Monikai Kaziukaitytei ir jos sugyventiniui Gediminui Konteniui.
„Teismas nusprendžia Gediminą Kontenį pripažinti kaltu ir paskirti subendrintą bausmę – 19 metų laisvės atėmimo. (...) Moniką Kaziukaitytę pripažinti kalta ir paskirti subendrintą bausmę – 16 metų laisvės atėmimo“, – tuomet paskelbė teisėjas Albinas Antanaitis.
G. Kontenis taip pat pripažintas pavojingu recidyvistu. Mažamečio tėvui iš abiejų kaltinamųjų teismas priteisė solidariai sumokėti 5 tūkst. eurų neturtinės žalos. Prokuroras M. Kaziukaitytei siūlė skirti 17 metų laisvės atėmimo bausmę, o G. Konteniui – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
G. Kontenis M. Kaziukaitytę viešai kaltino ir prieš nuosprendžio paskelbimą.
„Ne mano rankos vaikelį užmušė. Mano neveiksnumas vaikelį pražudė“, – kalbėjo G. Kontenis prieš išgirsdamas nuosprendį.
M. Kaziukaitytė buvusio sugyventinio žodžių nekomentavo.
Prokurorų teigimu, vaiko mirtį sukėlė abiejų sugyventinių veiksmai. Prokuroras yra sakęs, kad smurtą prieš mažametį pora aiškino auklėjimu: jie tikino vaiką baudę už netinkamą elgesį, jeigu jis neklausydavo.
Šis nusikaltimas sulaukė didelio atgarsio visuomenėje: buvo rengiamos pilietinės akcijos, kurių metu buvo raginama skirti daugiau dėmesio kovai su smurtu prieš vaikus.
Seimas praėjus kelioms savaitėms po nusikaltimo uždraudė visų formų smurtą prieš vaikus ir fizinių bausmių taikymą.
