Dar penktadienį pranešęs, jog pavedė Higienos institutui išsiaiškinti tokio mirtingumo priežastis, A. Veryga konstatavo, kad dažniausiai tai buvo širdies-kraujagyslių ligų padarinys.
„Matome, kad bendras mirčių skaičius auga. Skirtingai nei pavasarį, kada jis neperžengė tam tikro keletos metų statistinio vidurkio, dabar gi matome, kad, deja, mirtingumas yra augantis.
Didžiausias mirčių skaičiaus augimas yra 80–89 metų amžiaus grupėje. Ir galime pasakyti kol kas tik tiek, kad didžioji dalis tų žmonių yra siejama su širdies-kraujagyslių ligomis, tiesa, ne infarktu, insultu. Taigi tai yra mirčių priežastys, kurios nėra susijusios su tokiomis staigiomis mirtimis. Ką dar matome, kad tas augimas didžiąja dalimi yra nulemtos mirčių, kurios įvyksta namuose, o ne gydymo įstaigose“, – kalbėjo A. Veryga.
Aiškinsis detaliau
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad jauno amžiaus grupėje, jei vertinami absoliutūs skaičiai, kai kuriose grupėse net yra mirčių sumažėjimas.
„Tai, matyt, mažėja mirčių, susijusių su išorinėmis jų priežastimis. O vyresnio amžiaus kategorijoje ir toliau šiandien duoti pavedimai dar detaliau aiškintis ir žiūrėti, ar tai nėra žmonės, kurie buvo išrašyti, parvykę iš gydymo slaugos įstaigose, kokią jie gavo iki tol pagalbą, tam, kad būtų galima įsivertinti, ar būtų galima imtis kokių nors intervencijų, kad būtų galima tų atvejų mirtingumą stabdyti ar sumažinti“, – sakė laikinasis ministras.
Paklaustas, ar mirčių galėjo padaugėti dėl to, kad dalis pacientų negalėjo gauti pagalbos dėl Covid-19 ribojimų, ministras teigė, kad nėra taip paprasta į tai atsakyti.
„Dėl to ir prašoma padaryti detalesnę analizę. Gali būti dalis tų atvejų susiję su negautomis paslaugomis, bet ne dėl to, kad fiziškai kažkokia paslauga neprieinama. Gauname žinučių, kad žmonės dabar bijo kviestis greitąją pagalbą, bijodami užsikrėsti, ypač vyresnio amžiaus asmenys. (...)
Be to, kadangi tai yra mirtys namuose, po tuo gali slėptis nediagnozuotas covidas, nes nebuvo ištirta, ar mirė nuo šios patologijos, ar ne. Vienareikšmiškai pasakyti, kad tai galėtų būti susiję su paslaugų apribojimu, negalime“, – sakė A. Veryga.
Šaltuoju metų laiku mirčių visada daugiau
Portalas tv3.lt primena, kad Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas yra atkreipęs dėmesį, kad šaltuoju metų laiku mirštamumas nuo įvairių ligų visada yra didesnis.
„Vyresnis amžius savaime nėra rizikos veiksnys, tačiau svarbu tai, kad tada imunitetas būna labiau nusilpęs ir dažniau turima išsivysčiusių lėtinių ligų. Ir visada buvo stebima, kad šaltuoju metu paūmėja šios infekcijos, ne dėl šalto oro, o virusų – gripo ir kitų peršalimo ligų. Tik atitinkamai, kai vystosi liga, komplikacijos, klinikinių reiškinių spektras gali skirtis“, – kalbėjo jis.
Virš 1 tūkst. naujų atvejų
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1136 nauji COVID-19 ligos atvejai, dėl koronaviruso mirė 13 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Per praėjusią parą pasveiko 86 žmonės.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 61 tūkst. 325 asmenys, 46 tūkst. 378 – tebeserga, 14 tūkst. 211 – pasveiko.
Dėl koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 505 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 231 koronavirusu užsikrėtusysis.
Per praėjusią parą ištirti 4 405 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 1256 tūkst. 380.
Užimta daugiau nei pusė lovų
Ligoninėse gydomi 1858 COVID-19 pacientai, 144 iš jų – reanimacijoje, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis reikalingas 974 pacientams, 93 žmonėms taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Šiuo metu užimta apie daugiau nei pusė ligoninių lovų: 8 552 iš 16 tūkst. 504.
Iš 667 reanimacijos lovų užimta kiek daugiau nei pusė – 358. Iš 615 lovų, kuriose gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos yra 233, iš 6 210 lovų su deguonimi užimta 2 027.
