Naujienų portalas tv3.lt primena, jog pirmą kartą į teisėsaugos akiratį Darbo partija pateko dar 2006 metais. „Juodąja buhalterija“ praminta istorija tęsėsi maždaug dešimtmetį – galiausiai piniginės baudos buvo skirtos įtakingiems partijos nariams – šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekančiam Vytautui Gapšiui, ilgamečiui partijos lyderiui V. Uspaskichui, buvusiai partijos finansininkei.
Vėliau Darbo partija, kartu su Liberalų sąjūdžiu, buvo „MG Baltic“ bylos centre – nors pirmoji teismo instancija išteisino buvusį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą R. Kurlianskį, kyšių ėmimu kaltintą buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį ir Darbo partijai priklausiusį V. Gapšį, apeliacinis teismas sprendimą pakeitė ir minėtus asmenis nuteisė laisvės atėmimo bausme. O ir pati partija gavo šimtatūkstantinę baudą – tuo metu kilo klausimų, kaip partija finansuos dalyvavimą rinkimuose.
V. Gapšys šiuo metu atlieka 4 metų ir 6 mėn. trukmės laisvės atėmimo bausmę Technikos g. esančiame pusiau atvirame Kauno kalėjime. Kaip anksčiau pranešė naujienų portalas tv3.lt, jam galėjo būti palengvintos įkalinimo sąlygos, o ir V. Gapšio Seimo nario mandato panaikinti nepavyko – taigi, jis ir toliau tęsia Seimo nario darbą, tik už grotų.
O paskutinis smūgis Darbo partiją ištiko visai neseniai – dar kovo pabaigoje Darbo partijos būstinėje apsilankė teisėsauga. Kratas Darbo partijos būstinėje atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) patikslino, kuo galėjo nusikalsti vienintelis Europos Parlamente esantis Darbo partijos atstovas Viktoras Uspaskichas. Remiantis pateikta informacija, tiriamas didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule ir dokumentų klastojimas Europos Parlamente.
Į nemalonias naujienas gana jautriai sureagavo partijos pirmininkas, bei partijos kandidatas prezidento rinkimams, Andrius Mazuronis. Jis neatmetė ir partijos iširimo galimybės
„Šiandien spręsime, svarstysime (ar Darbo partija turi ateitį – BNS). Visi variantai yra įmanomi, ir pasileidimas, ir visi kiti variantai, viskas yra įmanoma“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Mazuronis.
„Pavargome aiškintis dėl kitų žmonių prikurtų problemų, kuriose mes nei mes dalyvavome, nei mes žinome ir išgirdome tik prieš dvi dienas“, – pridūrė jis.
Siūlo partiją likviduoti
Komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas komentuodamas A. Mazuronio pasakytus žodžius teigė, jog partijos paleidimas – vienas geriausių galimų scenarijų. Anot komunikacijos specialisto, tai parodytų gerą pavyzdį kitoms politinėmis jėgoms.
„Vienintelis sveiko proto balsas buvo dabartinio pirmininko ekspromtinis pasisakymas, kad geriausia būtų partiją paleisti. Tai būtų vertas pagarbos ir dėmesio žingsnis, nes įsivaizduoti, kad Lietuvos politinė padangė yra kvailų, nesusigaudančių rinkėjų šalis – nėra labai gerai“, – kalbėjo L. Kontrimas.
„Kita vertus, šioje šalyje rinkėjai yra itin dažnai apkvailinami panašaus kalibro veikėjų, kurie buvo ir Darbo partijoje. Toks pasileidimas būtų be galo išmintingas žingsnis, pavyzdys kitiems“, – pridūrė komunikacijos ekspertas.
Nepriėmus šio sprendimo, anot L. Kontrimo, partija toliau laviruos ties išnykimo riba.
„Ji turės tiek ateities, kiek jos suteiks rinkėjai. O mes matėme, kad šiai partijai rinkėjai visada buvo atlaidūs, kad ir kiek šios partijos lyderis V. Uspaskich pridirbdavo negatyvių darbų.
Jeigu paksui jį keliaujantys rinkėjai palaikys partiją, partija ir toliau vartysis ant tokios gyvenimo/negyvenimo ribos“, – teigė L. Kontrimas.
Su šiuo vertinimu sutiko ir politologas Saulius Spurga – anot jo, partiją vertėtų likviduoti. Kaip teigė politologas, Darbo partija iki šiol rėmėsi tik V. Uspaskicho asmeniu, o šiuo metu jis turi nemažai teisinių problemų.
„Mano nuomone, A. Mazuronio pasiūlymas – gana racionalus. Užteks šiai partijai skandalų. Reikia pažymėti, kad šios partijos populiarumas buvo beveik išimtinai susijęs su V. Uspaskicho pavarde.
Turint omenyje, kad Europos prokuratūros tyrimas nutaikytas konkrečiai į Uspaskichą, net žiūrint iš pragmatinės pusės, partija turi mažai vilčių sėkmingai gyvuoti“, – kalbėjo S. Spurga.
Vieno asmens partija
Ilgą laiką Darbo partija buvo matoma kaip vieno žmogaus – Viktoro Uspaskicho, valdoma partija, įgijusi asmens kulto bruožų. Tai naujienų portalui tv3.lt minėjo abu kalbinti ekspertai.
„Turime aiškiai įvardyti, kad ši partija buvo kuriama ne dėl ideologinio poreikio, o kad tenkintų vieno asmens ambicijas. Tai ilgą laiką ir buvo jo paties partija. Reikėtų pabrėžti vieną dalyką – V. Uspaskichas jau gal neatsimena, o gal ir nenori atsiminti tam tikrų dalykų, susijusių su partine ir politine veikla. Ką matau iš jo sklaidos – jis pats yra stipriai pasikeitęs, jo gyvenimo bei pasaulio vertinimo interesai yra visiškai kitokie, nei buvo prieš 10 ar 15 metų.
Be šito lyderio, partija taip ir nesuranda savo tapatybės. Mes nesuprantame, kas tai per organizacija – dabartinis pirmininkas A. Mazuronis save ir liberalu vadina“, – teigė L. Kontrimas.
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, jog nuo partijos įkūrimo 2003 metais, partijos pirmininko pareigas ėjo 7 skirtingi asmenys – tokia rotacija ne ypač skiriasi nuo kitų politinių partijų.
Vis dėlto, daugelis partijos pirmininkų pareigas ėjo itin trumpai – pavyzdžiui, V. Gapšys partijai vadovavo 2013 m., Loreta Graužinienė – nuo 2013 iki 2015 metų, Valentinas Mazuronis – nuo 2015 iki 2016 metų.
Be to, pasitraukus V. Uspaskichui, partijai ne ypač sekdavosi rinkimuose. V. Uspaskichas partijai vadovavo nuo 2003 iki 2006 metų, nuo 2007 iki 2013 m., ir nuo 2018 iki 2022 m. O nuo 2022 m. iki dabar, partijai vadovauja Andrius Mazuronis.
Būtent V. Uspaskicho vadovavimo laikotarpiu partija patyrė didžiausias pergales – 2004 m. Seimo rinkimų metu surinko net 28,4 proc. rinkėjų balsų ir laikinai formavo koaliciją. Partiją sėkmė lydėjo ir 2012 m. Seimo rinkimų metu – tuo metu partija sulaukė 18,8 proc. balsų ir sudarė koaliciją.
O štai didžiausią pralaimėjimą partija patyrė V. Uspaskichui pasitraukus iš partijos pirmininko posto – 2016 m. partijai nepavyko perlipti 5 proc. barjero.
Politologo S. Spurgos nuomone, per ateinančius Seimo rinkimus Darbo partija gali tikėtis dar prastesnio rezultato, mat partiją ir vėl ves ne V. Uspaskichas.
„Gali būti ir dar blogiau. Partija neturi ideologijos, vertybių, visada norėjo įtikti visiems. O tokių partijų mes turime ne vieną. Ryškesnių asmenybių partija irgi stokoja. Žvelgiant iš politologinio taško, aš nematau, kaip ši partija turėtų gyvuoti. Tai gal nebūtų taip ir blogai, bet partiją nuolat persekioja skandalai, susiję su jo pirmininko veikla, kitų partijos narių veikla“, – teigė politologas.
Asmens kulto įspūdį stiprino ir COVID pandemijos metu kilęs skandalas, kuomet tuometinis partijos pirmininkas ir partijos žvaigždė V. Uspaskichas pardavinėjo neva nuo COVID-19 apsaugantį ir gydantį vandenį.
„Mes iš kinų gavome šio viruso energetinį kodą, galima taip laisvai pavadinti. Iš kinų, todėl, kad seniai bendraujam. Ir sukuriam tokią COVID-19 eliminavimo programą“, – skelbė Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.
Kilus skandalui, dauguma partijos narių nepasmerkė „gydančio vandens“ pasiūlymo – į jį sureagavo tik tuo metu Seimo nariu buvęs profesionalus lošėjas Antanas Guoga.
Atgarsio visuomenėje sulaukė ir V. Uspaskicho išsakytos homofobiškos mintys – tuo metu V. Uspaskichas homoseksualius asmenis pavadino „pedikais“ ir „iškrypėliais“, nors vėliau teisinosi, kad buvo ne taip suprastas. Po šio incidento, A. Guoga atsisakė Seimo nario mandato.
Tiesa, vėliau paaiškėjo, jog mandato jis galėjo atsisakyti ir dėl kitų priežasčių – nenutrūkusių verslo ryšių, už kuriuos galėjo grėsti apkalta.
Ateities perspektyvos miglotos
Kol kas lieka neaišku, kuria kryptimi pasuks Darbo partija. Jų pirmininkui ir kandidatui į prezidentus Andriui Mazuroniui pavyko surinkti 20 tūkst. parašų, reikalingų norint dalyvauti prezidento rinkimuose.
Tačiau, visuomenės apklausos rodo, jog jo šansai patekti į antrą turą – itin menki. Politologas S. Spurga teigia, jog partijai iširus, naivu tikėtis naujos politinės partijos susikūrimo.
„Net ir V. Uspaskichui su tokia reputacija būtų sunkoka kurti naują partiją. Ši partija laikėsi, nes anksčiau turėjo nemažai narių, anksčiau į jų gretas įsiliejo Naujoji sąjunga, ji turėjo skyrius rajonuose. Tai padėjo šiai partijai gyvuoti“, – paaiškino S. Spurga.
Anot politologo, sunku atsakyti ir kuriai politinei jėgai atitektų buvę darbo partijos rinkėjai.
„Vieno atsakymo nėra. Ši partija verslo požiūriu deklaruodavo labai liberalias idėjas, tuo pačiu pasisakydavo už didesnes išmokas ar socialdemokratines pakraipos idėjas. O galiausiai viskas susivesdavo į asmenybę. Matyt tie rinkėjai ieškos kažkokios kitos asmenybės. Dalis gal balsuos už socialdemokratus, dalis už liberalus“, – svarstė politologas.
L. Kontrimo vertinimu, Darbo partija galėtų svarstyti jungimosi su kita politine jėga scenarijų.
„Dar vienas žingsnis kurį vertėtų apsvarstyti – partijų jungimasis. Šita versija yra galima. Vienas dalykas yra partija – kaip juridinis asmuo, pavadinimas ir visa kita. Bet kita yra partijoje dirbantys žmonės – jie susirinkę gali pasvarstyti, kur galima būtų padėti partijos sveikąją dalį“, – paaiškino L. Kontrimas.
