Vokietijos gynybos ministras mūsų parlamente pasakė kalbą, kurioje ne tik gyrė Lietuvos žmones, bet ir pripažino, kad Vakarai apsnūdę, o su Vladimiro Putino agresija reikia tvarkytis griežtai ir ryžtingai. Kai kurie parlamentarai kalbėjo, kad tai – istorinės mūsų šaliai akimirkos.
Vienas populiariausių Vokietijos politikų šiuo metu, gynybos ministras Borisas Pistoriusas dieną pradėjo Lietuvos Seime.
Prieš kelias savaites Berlyne jis ir Laurynas Kasčiūnas pasirašė dvišalę sutartį, kuri apibrėžia Vokietijos brigados buvimą Lietuvoje. Joje apibrėžtos taisyklės, kaip vokiečiai keliaus į ir iš Lietuvos, kam priklausys jiems priskirtos teritorijos, galiausiai, kokius mokesčius reikės mokėti, jeigu jie čia įsteigs parduotuves. Techninė, bet itin svarbi sutartis abiem šalims.
Vokietijos gynybos ministras kreipėsi į Lietuvos žmones
Sutartį dar turi ratifikuoti tiek Vokietijos Bundestagas, tiek ir mūsų Seimas. O prieš imantis šio klausimo, B. Pistoriusas stojo ir į tribūną priešais mūsų parlamentarus ir kreipėsi į juos ir į visus Lietuvos žmones.
„Prieš 35 metus jūs, Lietuvos žmonės, drąsiai kovojote už laisvę ir nepriklausomybę. Jūs taikiai ir drąsiai priešinotės ir galiausiai nugalėjote totalitarinę priespaudą ir pavergimą“, – kalbėjo B. Pistoriusas.
Pistorius pademonstravo ir tokį patį, kaip lietuvių supratimą apie Putino Rusiją.
„Putino tikrasis priešas, leiskite pasakyti aiškiai, yra mūsų laisvas ir nepriklausomas demokratinis gyvenimo būdas. Jis to bijo, ponios ir ponai. Vertybės, dėl kurių Lietuvos žmonės kovojo dešimtmečius“, – pabrėžė Vokietijos gynybos ministras.
Jis pripažino, kad po Krymo okupacijos Vakarai, o taip pat ir Vokietija, tinkamai nesureagavo į Rusiją, nors pabrėžė, kad vokiečiai supranta, kaip jaučiasi lietuviai – šaltojo karo metais jie taip pat buvo rytinis flangas. Tuomet Vokietiją saugojo kitos šalys. O dabar vokiečiai patys siunčia savo karius Lietuvos gynybai.
„Šiuo sprendimu sustiprinome savo Aljansą ir vykdome savo pažadą apsaugoti laisvą ir demokratinę Europą. Mūsų kariai stovės petys į petį su Lietuvos pajėgomis pasirengę ginti šią šalį, kaip ir visas Aljansas, kuris yra pasirengęs ginti kiekvieną kitą NATO teritorijos centimetrą“, – dėstė B. Pistoriusas.
Įtikino vokiečius padėti
Vokietijos gynybos ministras savo kalboje sakė tai, kas iš esmės patinka daugumai lietuvių – jis pripažino, kad NATO šalys gynybai turi išleisti daugiau, kad agresorių nereikia bijoti, o priešingai, rodyti, kad aljansas yra pasiruošęs ir duos atkirtį.
„Jūsų saugumas yra ir mūsų saugumas“, – pabrėžė B. Pistoriusas.
Politikui už paramą Ukrainai padėkojo ir nevyriausybinės organizacijos. Ir paprašė, kad ukrainiečius vokiečiai remtų dar labiau.
„Parašyta „Volia“ – laisvė. Čia yra nuo mūšio lauko ir simboliškai, labai aiškus signalas – Europoje vyksta karas, mes privalome ten būti, padėti ir kai kur net kovoti. Vokiečiams tai labai svarbu įteikti šitą žinią, man atrodo, kaip bebūtų, jie truputį abejoja“, – įsitikinęs „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas.
B. Pistoriusas yra tas žmogus, kuris įtikino vokiečius, kad reikia atsiliepti į Lietuvos prašymą ir dislokuoti mūsų šalyje visą brigadą. Nors pats Bundesveras taip pat turi nemažai problemų.
Vyriausybėje žurnalistams politikas užsiminė, kad Vokietijai su šiuo projektu yra svarbu parodyti ir gebėjimą imtis lyderystės Europoje.
„Kiekvienas, kuris įsivaizduoja, kas yra perkelti pilno pajėgumo brigadą, žino, kiek reikia įdėti pastangų. Tai yra milžiniškas projektas“, – tvirtino Vokietijos gynybos ministras.
Nuogąstavo dėl nuolaidų vokiečiams
O kol Vyriausybėje B. Pistoriusas kartojo apie įsipareigojimus Lietuvai, Seimo nariai ėmėsi sutarties su Vokietija ratifikavimo. Seimo narys Valdemaras Valkiūnas pasigedo taisyklių, kaip bus galima vokiečių karius išvesti iš Lietuvos ateityje.
„Mes jau turime blogą patirtį su svetimom kariuomenėm, todėl turi būti ir tas išvedimas, ar poreikių, kai nėra, ta kariuomenė, pagal šią sutartį, tai ką, čia amžinai galima bus, ar mes jau negalėsim nieko keist?“ – klausinėjo V. Valkiūnas.
„Jeigu yra tokių dvejonių ir nuogąstavimų, tai turėtų būti atskirų politinių diskusijų objektas“, – pabrėžė krašto apsaugos viceministrė Monika Koroliovienė.
O parlamentarui Aidui Gedvilui parūpo, ar vokiečiai nebus institucijų traktuojami, kaip labiau svarbūs, nei eiliniai lietuviai.
„Ar priimami žmonės iš Vokietijos turės pirmumą prieš Lietuvos piliečius lankantis gydymo įstaigose, ar gaunant kitokias viešąsias paslaugas?“ – klausė jis.
„Dėl konkrečių detalių, tai yra atskirų derybų klausimas ir ne šios sutarties objektas“, – atrėžė M. Koroliovienė.
Vis tik niekas iš seimūnų brigados dislokavimui neprieštaravo.
„Ir tai, ką svarstome šiandien, yra dar vienas didžiulis milžino žingsnis tam, kad Lietuva būtų amžinai laisva, būtų stipri. Vokietijos įsipareigojimas tai taip pat yra didžiulis, tektoninis, ir tą reikia pripažinti, už tą reikia padėkoti“, – kalbėjo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
Vokiečiai Lietuvoje galės steigti savo ligoninę, radijo stotį, vairavimo mokyklą, parduotuves. Kai kurios prekės ir pirkiniai turės mokestines išlygas, jiems keliauti tarp Lietuvos ir Vokietijos bus paprasčiau.
Galiausiai sutartis numato ir tai, kad, jeigu kas nors iš vokiečių pažeis Lietuvos įstatymus, jie bus baudžiami ar teisiami mūsų teisėsaugos ir teismų. Nebent kažkas nutiks jų tarnybos metu, tuomet karių atsakomybe rūpinsis Vokietija.
„Su brigados atėjimu mes galime pradėti kalbėti, kad Lietuva ir Vokietija tampa strateginėmis partnerėmis, nes su brigados atėjimu, ateina ir visi įvairūs kiti ryšiai“, – pabrėžė Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
5 tūkst. karių brigada su tankais, kovos mašinomis ir kita technika bei ginkluote, pagal planą, Lietuvoje turi būti dislokuota iki 2027-ųjų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
