Druskininkų miesto gyventoja Linutė Urbonienė skaičiuoja, kelių metrų kopėčių reikės. Jomis lips į savo namus, esančius antrame šio namo aukšte:
„Aš čia dar nemoku. Žingsnį dėjau, koją įkėliau – viskas jau.“
32 metus čia gyventi Linutė ir dar šeši šio namo gyventojai pateko į absurdišką ir greičiausiai precedento neturinčią situaciją. Žmonės neseniai sužinojo, kad pirmo aukšto laiptinė yra privati. O jos savininkai įvedė mokestį. Norintys patekti į savo namus, esančius antrame aukšte, turi susimokėti šimtus eurų kasmet. Ir taip iki gyvenimo galo.
„Reikės man susimokėti nuomą, nes kito įėjimo nėra. Nebent belieka pasistatyti kopėčias ir į antrą aukštą patekti per kopėčias. Mokėti reikės neterminuotai, periodiškai kiekvienais metais. Tai vadinasi – visada iki gyvenimo pabaigos“, – pasakoja L. Urbonienė.
Namo gyventojams jau išrašytos ir sąskaitos už praėjimą laiptine. Nuomos reikalaujama iš penkių butų savininkų. Mokestis paskaičiuotas pagal buto dydį. Kiekvienais metais, kad patektų į savo namus, žmonės turi sumokėti maždaug po pusantro šimto eurų.
Laiptinės savininkė nuomos nemokančius kaimynus padavė į teismą. Aiškėja, kad bendro naudojimo patalpa – laiptinė – privatizuota jau prieš 20 metų. Kas ir kodėl nutarė pasisavinti praėjimą – neaišku. Gali būti, kad dokumentuose kadaise padaryta apmaudi klaida.
„Manome, kad dar 1998 metais buvo padaryta klaida ir būtent Registrų centrui buvo pateikta pažyma, kuri galbūt neatitiko tikrovės, nebuvo išanalizuota išsamiai ir tokiu būdu buvo priskirta vienam gyventojui ši patalpa“, – sako advokatas Vytas Kantaravičius.
Dabartinė laiptinės savininkė – nekalbi. Moteris prasitarė, kad privatizuotą laiptinę gavo kartu su padovanotu butu, tačiau išsamiau kalbėti – atsisakė:
„Aš nieko nekomentuosiu dabar. Dar viskas eigoje.“
Be laiptinės likusių gyventojų advokatų teigimu, nuomos už praėjimą reikalaujanti kaimynė teismui pateikė tokius argumentus: šiuo metu namas renovuojamas. Kadangi laiptinės plotas yra įskaičiuotas į jos gyvenamąsias patalpas – mokestis už renovaciją yra didesnis. Todėl esą ir reikalauja iš kaimynų nuomos. Kodėl moteris laiptinės neišregistruoja iš savo nuosavybės – nežinia.
„Jinai reikalauja, kad būtų nustatytas atlygintinas servitutas. Būtent bendro naudojimo patalpai – tai yra koridorius laiptinė. Ta patalpa yra apie 13 kvadratinių metrų ir jeigu tas servitutas būtų nustatytas. Tai, be abejonės, būtų pažeisti ir mano klientės interesai ir kitų namo gyventojų interesai“, – sako advokatė Nijolė Raulušaitienė.
„Tai yra nesąmonė, visiška nesąmonė. Kaip yra pasakyta, kad tais laikais vyko nesąmonės ir pridaryta visokių klaidų, tai kodėl pasinaudojo įstatymų spragom ir dabar po šitiek metų, po 20 metų mes turime mokėti?“, – guodžiasi L. Urbonienė.
Dėl privatizuotos laiptinės kol kas įvyko tik vienas tesimo posėdis. Už patekimą į namus apmokestinti gyventojai sako pasiryžę kovoti iki galo. Kad kažkada kažkieno padaryta klaida būtų ištaisyta ir kad laiptinė taptų bendro naudojimo patalpa.
