Po penktadienį įvykusio katastrofiško žemės drebėjimo, kuris sugriovė namus, užtvėrė kelius ir iš žemėlapio ištrynė ištisus kaimus, Europos šalys Marokui siuntė pagalbą. Kariai ir pagalbos darbuotojai skuba pasiekti atokias Atlaso kalnų vietoves, kurios gali būti beveik visiškai sunaikintos. Tuo tarpu vietiniai gyventojai, desperatiškai ieškodami išgyvenusiųjų, kasinėja griuvėsius su kastuvais ir plikomis rankomis.
Maroko vidaus reikalų ministerija pirmadienio popietę patikslino žuvusiųjų skaičių – 2 497 žuvusieji ir 2 476 sužeistieji.
Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad per penktadienio naktį įvykusį 6,8 balo žemės drebėjimą nukentėjo 300 000 žmonių, o kai kurie marokiečiai socialinėje erdvėje skundėsi, kad Vyriausybė neleido suteikti daugiau pagalbos iš išorės. Tarptautiniai pagalbos ekipažai buvo pasirengę išsiųsti pagalbą sekmadienio vakarą, tačiau kai kurie nusivylė laukdami, kol Vyriausybė oficialiai paprašys pagalbos. Jiems taip pat sunkiai sekasi atgabenti techniką į atokias vietoves.
Maroko vyriausybė teigia, kad iki šiol priėmė pagalbą iš keturių šalių – Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų, o Prancūzija pirmadienio rytą paskelbė, kad atsiųs 5 mln. eurų.
„Marokas yra suvereni šalis, ir ji pati turi organizuoti pagalbą“, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna, patikslindama, kad Rabatas neatsisakė jokios pagalbos.
Penktadienį įvykęs žemės drebėjimas sugriovė pastatus, kurie nebuvo pakankamai stiprūs, kad atlaikytų tokį stiprų smūgį, žmonės liko įkalinti griuvėsiuose, o kiti bėgo apimti siaubo. Pasak Maroko pareigūnų, daugiausia žuvusiųjų kol kas yra Al Haouz rajone Aukštojo Atlaso kalnuose.
Visame Maroke buvo nuleistos vėliavos, nes karalius Mohamedas VI įsakė nuo sekmadienio tris dienas skelbti nacionalinį gedulą. Kariuomenė sutelkė paieškos ir gelbėjimo komandas, o karalius įsakė išsiųsti vandens, maisto davinių ir pastoges tiems, kurie neteko namų. Jis taip pat paragino mečetėse sekmadienį surengti maldas už aukas, kurių daugelis buvo palaidoti šeštadienį, kai netoliese vyko įnirtingi gelbėjimo darbai.
Šeštadienį žmonės, kurie liko be pastogės arba baiminosi naujų smūgių, miegojo lauke, senovinio Marakešo miesto gatvėse arba po laikinais stogais smarkiai nukentėjusiuose Atlaso kalnų miesteliuose. Labiausiai nukentėjo kaimo bendruomenės, kurias sunku pasiekti, nes keliai, vingiuojantys kalnuota vietove, buvo užversti nuvirtusiomis uolomis.
Šeimos priverstos glaustis palapinėse
27 metų Yazidas Belbaraka iš Moulay Brahimo, mažo miestelio kalnuotoje Al-Haouz provincijoje, žiniasklaidai pasakoja, kad penktadienio vakarą, kai įvyko žemės drebėjimas, dingo elektra, todėl buvo labai baisiau.
Jis prisimena, kad prieš išgirsdamas žemės drebėjimo dundesį, pajuto, kaip žemė taip smarkiai siūbavo pirmyn ir atgal, kad nebuvo galima atsistoti. Aštuonių asmenų šeima dabar gyvena laikinoje palapinėje, nes per drebėjimą buvo apgadintas jų namas.
„Tai katastrofa. Nežinome, kokia bus ateitis. Pagalbos vis dar nepakanka“, – pasakojo kaimo gyventojas Salahas Ancheu.
Gyventojai šlavė nuolaužas nuo pagrindinio neasfaltuoto kelio į miestą, o žmonės džiūgavo, kai atvyko sunkvežimiai su kareiviais. Tačiau jie prašė daugiau pagalbos.
„Nėra greitosios pagalbos automobilių, nėra policijos, bent jau kol kas “, – sakė Ancheu.
Mokslui žinoma, kad žemės drebėjimai ir gaisrai gali būti sukeliami dirbtinai.