Europos Komisija trečiadienį naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Europos Sąjungos ES teritoriją šio eksklavo poreikiams.
Dalies Rusijos prekių tranzitas į Kaliningradą sustojo, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai pastarosiomis savaitėmis konsultavosi dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą po to, kai Rusijos pasipiktinimą sukėlė birželį įsigalioję apribojimai plienui. Štai, kaip į šį sprendimą reagavo D. Žalimas.
„Nepaisant to, kaip šitą dokumentą vertina mūsų URM, bent jau pirmasis mano įspūdis yra toks, kad šiandien paskelbtos EK gairės su teise nieko bendro neturi. Jos atrodo labiau panašios į laisvo pobūdžio anoniminį rašinį, parašytą pagal kažkieno pageidavimus, nesuderinamus su aiškinamo reglamento turiniu (dokumentas niekieno nepasirašytas, nėra aišku, nei kas jį parengė ar aprobavo).
Kitaip tariant, tai yra politinio, o ne teisinio pobūdžio dokumentas. Tiesą sakant, EK publikuojami FAQ apie sankcijas, užimantys kelis šimtus puslapių, kuriuose galima rasti priešingų teiginių, atrodo solidžiau.
Tokį įspūdį susidariau, nes visiškai neaiškus dokumento turinio teisinis pagrindas, jame iš esmės nėra jokių nuorodų į reglamento nuostatas, paties dokumento nuostatos yra prieštaringos ir atrodo nepagrįstos jokiomis aiškinamomis reglamento nuostatomis. Išskirčiau kelis aspektus.
Pirma, kaip savotiškas atsparos taškas dokumento pradžioje akcentuojama tranzito laisvė. Ironizuojant galima pastebėti, jog dar reikėjo prisiminti prekybos, prekių, asmenų ir kapitalo judėjimo laisves, gal tada atrodytų, jog apskritai visos sankcijos nereikalingos. Juk sankcijų esmė kaip tik ir yra minėtų laisvių varžymas. Todėl jokia tranzito laisvė, juolab pripažinta dokumente su rusija, negali būti pagrindu nevaržyti valstybės agresorės prekių tranzito, kad ir kam tos prekės būtų skirtos.
Antra, atrodo, kad išaiškinimai dokumento tekste neturi pagrindo sankcijų reglamento tekste, todėl gali būti savavališki. Pavyzdžiui, neaišku, kuo remiantis skirtingai traktuojamos karinės (ir dvigubos paskirties) prekės bei kitos sankcionuojamos prekės. Žinoma, gerai, kad neleidžiamas pirmųjų tranzitas, bet lieka neaišku, kokiu pagrindu tuo pačiu metu leidžiamas antrųjų tranzitas (juk joms sankcijos nustatytos tuo pačiu tikslu mažinti karinę ir ekonominę rusijos galią). Taip pat neaišku, kokiu pagrindu remiantis nustatyta 3 metų vidurkio kvota leidžiamoms vežti tranzitu sankcionuojamoms prekėms. Tiesiog nematyti reglamente panašaus reguliavimo.
Trečia, dokumentas sudaro prielaidas sankcijas apeiti ir nuolatinei įtampai dėl tranzito palaikyti. Kaipgi mes imsime ir įsitikinsime, jog prekės tikrai tik rusijos vidaus vartojimui. Be to, 3 metų vidurkis apima ir prekių, tradiciškai skirtų eksportui, kiekį, o tai jau tiesioginis leidimas pažeisti net pagal išaiškinimą suprantamas sankcijas. Galiausiai neabejoju, kad rusai kels nuolatines pretenzijas dėl prekių tikrinimo, o įsivaizduokime, kaip situacija bus eskaluojama, jei prekės bus nepraleidžiamos dėl abejonių jų galutine paskirties vieta ar dėl kvotos viršijimo. Tokiais atvejais draudimas vežti prekes tranzitu atrodo vienareikšmiškai geriau. Taigi apibendrinant dokumentas atrodo kaip visiškai laisva, ES teisės pernelyg nevaržoma, EK kūryba, pasireiškianti Tarybos kompetencijos perėmimu.
Kas dėl Lietuvos, reikia pripažinti pralaimėjimą. Iš pradžių mums buvo sakoma, jog svarbiausia, kad dokumentas nebūtų pritaikytas individualiai tik Lietuvai, o būtų skirtas visoms ES šalims. Ką gi, formaliai taip ir yra - nei Lietuva, nei Kaliningradas neminimi. Tačiau tik formaliai. Nes pagal esmę, kadangi yra skirtas prekių tranzitui geležinkeliu, dokumentas yra vis tiek skirtas tik Lietuvai, nes per Lenkiją tranzitas geležinkeliu nevyksta. Ir su visomis rusų būsimomis pretenzijomis dėl tranzito tikrinimo ir ribojimo pirmiausia susidursime mes. Beje, skambėję oficialių mūsų šalies atstovų komentarai dėl lūkesčių iš EK išaiškinimo (prisiminkime dar kaip akcentuota, jog ne tiek svarbūs tranzito suvaržymai, kiek jo kontrolė) leidžia manyti, jog jie žinojo apie būtent tokią visos šios istorijos baigtį. Ir dabar stengsis pasakoti apie sėkmę.
Matyt, laikotarpis, kai mes Europoje buvome įdomūs savo patirtimi ir kai tariamai buvo pripažįstamas mūsų įžvalgumas santykių su rusija klausimais, jau baigiasi. Trumpai truko, o karo pabaigos dar nematyti.
Kaip ir reikėjo tikėtis, rusai dar nepatenkinti ir nori daugiau nuolaidų Lietuvos suvereniteto sąskaita."
