Klaipėdos miesto savivaldybėje naujų atvejų skaičius viršijo 557,5 atvejus per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų. Teigiamų tyrimų dalis savivaldybėje siekia 6,3 proc.
O Skuodo rajone fiksuota 587,4 naujų atvejų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų. Be to, teigiamų tyrimų dalis ten viršija 10 proc.
„Juodoji“ zona reiškia, kad sergamumas savivaldybėse per pastarąsias 14 dienų viršijo 500 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų arba teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas viršijo 10 proc.
„Juodulius“ užnešė ir vasarotojai
Klaipėdos miesto vicemeras Arvydas Cesiulis pripažįsta, kad „juoduojanti“ Klaipėda išties kelia nerimą, tačiau savivaldybė neturi vienareikšmio atsakymo, kaip spręsti augančio sergamumo problemą.
„Žinoma, kad mane jaudina, kaip ir visus kitus, tai, kad situacija blogėja, kad „juoduoja“ savivaldybė. Žinoma, tai nėra gera situacija. Reikia tai pataisyti, tačiau kyla klausimas, kaip tai padaryti. Ir atsakymo vienareikšmio nėra“, – tv3.lt sakė A. Cesiulis.
Vicemero manymu, COVID-19 sergamumas Klaipėdoje sparčiai išaugo dėl to, kad ten vasaros sezono metu suplaukė poilsiautojai iš visos Europos.
„Klaipėda – pajūrio miestas, iš esmės kurortinis miestas. Visa Lietuva važiuoja į Klaipėdą, ir užsikrečia, ir atveža užkratą. Čia niekur nuo to nepabėgsi, sienų pasistatyti negalime. Jeigu pažiūrėtume po miestą važinėjančių automobilių numerius, tai galėtume rasti, ko gero, visos Europos valstybių numerius“, – pastebėjo A. Cesiulis.
Nuogąstavimus, kad prie susirgimų šuolio savivaldybėje galėjo prisidėti ir liepos pabaigoje siautulingai sutikta Jūros šventė, A. Cesiulis atmeta, sakydamas, kad tam nėra įrodymų.
„Nėra tokių tiesioginių įrodymų tam. Interpretacijų girdėjome visokių, kad, jei nebūtų Jūros šventės, tai gal būtų mažesnis susirgimų skaičius. Kas būtų, jeigu būtų... Tai čia nemoksliška ir neargumentuota. Kodėl Skuode toks sergamumas, jei nebuvo nei Jūros šventės, nei džiazo festivalio?“ – retoriškai klausė A. Cesiulis.
Į šį klausimą imasi atsakyti Skuodo rajono vicemerė Daiva Budrienė, kurios teigimu, dėl vasarotojų antplūdžio kenčia visa Vakarų Lietuva.
„Skaičiai didėja Palangoje, Kretingoje, Skuode, Klaipėdoje. Mano manymu, yra vasara ir visi važiuoja į Palangą, į Šventąją, į kurortinius miestus. Tai tiesiog visur iš visur gali atvežti. Arba žmonės nesąmoningai elgiasi, nesilaiko atstumų, nedėvi kaukių“, – tv3.lt sakė D. Budrienė.
Ruošiasi krizinėms situacijoms
Skuodo rajono vicemerė pripažįsta, kad situacija savivaldybėje yra įtempta, nors, jos teigimu, imamasi visų priemonių ją valdyti.
„Situacija yra negera, aišku. Bet mes laikomės visų Vyriausybės nutarimų, informuojame žmones, šviečiame, kad reikia saugotis, skiepijame, darome akcijas. Viską darome, kas įmanoma, kad kuo mažiau mūsų gyventojai užsikrėstų ir kuo daugiau būtų pasiskiepijusių“, – teigė D. Budrienė.
Deja, Skuodas nėra vienas Lietuvos pirmūnų pagal paskiepytų gyventojų skaičių. Ši savivaldybė – penkta nuo galo visų savivaldybių sąraše, joje paskiepyta mažiau nei pusė – 46,1 proc. – visų gyventojų. Vis dėlto, anot vicemerės, savivaldybė bando užtikrinti, kad skiepai gyventojams būtų prieinami lengviau.
„Pas mus tikrai yra stipriai paaktyvėję, žmonės eina, skiepijasi. Ypač eina skiepytis ten, kur daromos gyvos eilės sveikatos įstaigose, turguje, renginiuose. Darome viską, kad kuo daugiau žmonės galėtų ir jiems kuo lengviau būtų pasiekti skiepus“, – pasakojo D. Budrienė.
Kito būdo spręsti „juodą“ situaciją, kaip tik skiepytis, nemato ir Klaipėdos miesto vicemeras A. Cesiulis.
„Kito kelio, kaip apsaugoti save ir apsaugoti kitus, be pasiskiepijimo mes neturime. Be skiepijimosi išeities aš nematau, o Klaipėda nėra išimtis. <...>
Organizuojame išvažiuojamuosius autobusiukus prie parduotuvių, įvairiose miesto vietose. Taip sakant, atvežame paslaugą prie durų, kad žmogus galėtų tiesiog pasiskiepyti, jeigu jis tokį norą turi. Bet, suprantama, viskas priklauso nuo žmonių sąmoningumo“, – sakė vicemeras.
Tiesa, čia pat jis pripažįsta, kad dabartinės pastangos veikia nepakankamai. Klaipėdos miestas pagal skiepijimo tempus yra vos vienu laipteliu aukščiau už Skuodo rajono savivaldybę – šeštas nuo galo Lietuvoje. Čia paskiepyta 46,3 proc. visų gyventojų.
„Nepakankamai veikia. Mes norėtume, kad vakcinavimo tempai būtų didesni ir mes darome viską, kas įmanoma. Bet ką padaryti, kad žmonės pakeistų savo nuomonę dėl vakcinavimo“, – retoriškai klausė A. Cesiulis.
Būtent dėl šios priežasties Klaipėdos miestas, į kurio ligonines papuola sunkūs pacientai ir iš aplinkinių savivaldybių, turi ruoštis didesniam ligonių antplūdžiui.
„Mes turime pasiruošti ir tai daroma, kad tam tikrais kriziniais atvejais, jeigu susirgimų skaičius pasidarytų didžiulis, mūsų vietų skaičius ligoninėse nėra beribis, mes darome tam tikrus žingsnius. Ruošiamės tam, jeigu poreikis tam būtų. Geriau pasiruošti, nei būti nepasiruošus ir ieškoti vietų kituose miestuose“, – pripažino vicemeras.
Sprendimų dėl mokslo metų dar nepriima
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nusprendė, kad naujuosius mokslo metus moksleiviai sutiks klasėse. Vis dėlto, ar tai galios ir savivaldybėms, kurios pagal susirgimų skaičių bus „juodos“?
„Galvoju apie tai, teko susitikti su ministre. Panašu, kad kitokių nuomonių kaip kontaktinis ugdymas mes neturime.
Kol kas mes negalime savarankiškai priimti vienokio ar kitokio sprendimo, mes turime laikytis tiek ŠMSM, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymų, nes nesame autonomija. Bet mes turime galimybę daryti vienokius ar kitokius veiksmus, jei kyla grėsmės. Pavyzdžiui, jei klasėje suserga vaikas, jei tai tampa masiniu reiškiniu, ta klasė išeina į nuotolinį ugdymą. Bet apie mokyklų uždarymą, kaip buvo pernai, mes nekalbame“, – sakė A. Cesiulis.
Tuo metu Skuodo rajonas taip pat ketina dirbti kontaktiniu būdu ir stebėti, kaip situacija rutuliosis toliau.
„Pagal dabartinį Vyriausybės nurodymą vaikai turi mokytis kontaktiniu būdu. Tai mes turbūt stebėsime situaciją, kokia pas mus bus ir žiūrėsime, tada spręsime“, – sakė D. Budrienė.
Nebeliko „žalių“ savivaldybių
Epidemiologinis Lietuvos žemėlapis bent kol kas liko be „žalių“ zonų – Rokiškio rajono savivaldybė, iki šiol buvusi „žalia“, tapo „geltona“.
Naujausiais duomenimis, savivaldybė įžengė į „geltoną“ zoną, nes sergamumo rodiklis čia siekia 32,7 naujus atvejus per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų, teigiamų tyrimų dalis siekia 1,1 proc.
„Žalia“ zona reiškia, kad sergamumas savivaldybėse per pastarąsias 14 dienų neviršija 25 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų ir teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas neviršija 4 proc.
Tuo metu „geltona“ zona reiškia, kad sergamumo rodiklis svyruoja tarp 25–50 naujų atvejų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų, o teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas neviršija 4 proc.
