Šalyje atlikti 15 tūkst. 752 molekuliniai (PGR) ir 5153 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 156,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 1,5 procento.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 529 COVID-19 pacientai, 74 iš jų – reanimacijoje, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 418 ligonių, 46 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 45 žmonės.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 277 tūkst. 222 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 261 tūkst. 916 asmenų, deklaruoti 211 tūkst. 154 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 5317 žmonių, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 56 tūkst. 79.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4327 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 8753 mirtys.
Birželis greičiausiai bus paskutinis karantino mėnuo
Kartu A. Dulkys teigė, kad apie kažkokius verslo suvaržymus vasarą nereikėtų kalbėti.
„Kaip minėjo premjerė, jei viskas judės taip, kaip dabar, tikėkimės, kad birželis bus paskutinis mėnuo, kai turėsime oficialų žodį „karantinas“. Tačiau ekstremali situacija – ji niekur nesideda, ji tęsiasi, tai kažkokių taisyklių turėsime turėti, bet ne suvaržymų“, – sakė ministras.
Paklaustas, kokių būtų galima laukti scenarijų rudeniui, ar pavyks, kad per ateinantį šaltąjį sezoną pavyks išvengti uždarymo, SAM vadovas neslėpė, kad niekada nežinai, kokį siurprizą virusas gali iškrėsti
„Taip, tokia galimybė yra, bet gamta yra toks dalykas, kuris mėgsta ciklus. Mokslininkai žino, kad virusai mėgsta gyventi pagal tam tikrus ciklus. Ir nebūsime naivūs, suprasime, kad tiek rudenį, tiek žiemą mūsų gali laukti kažkokių naujų siurprizų ir jiems turime pasiruošti. (...) Tai politikos formuotojai, ministerijos, Vyriausybė turi būti paruošę visiems sąlygas, visos institucijos turi turėti tinkamas priemones, jei kalbėtume apie testus ir kitus dalykus. O visuomenė, tikimės, aktyviai tęs vakcinavimąsi, kas mums taip pat yra labai svarbu“, – sakė A. Dulkys.
Nė vienos juodos savivaldybės
Epidemiologinė koronaviruso situacija šalyje sparčiai gerėja – Lietuvoje neliko nei vienos juodajai zonai priskiriamos savivaldybės. Apie tai paskelbė Statistikos departamentas.
Trečiadienį pasidalijus naujausia statistika, joje pateikiamame žemėlapyje nurodyta, kad visos šalies savivaldybės išėjo iš juodosios zonos.
Į juodąją zoną patenka tos savivaldybės, kuriose sergamumas viršija 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ribą, taip pat tos, kurių teigiamų tyrimų dalis per paskutines 7 dienas viršyja 10 procentų.
