Kiti Vyriausybei patarinėjantys ekspertai sako, kad vieningos pozicijos dėl griežtesnių ribojimų nėra. Vieni siūlytų apriboti susibūrimus, kiti siūlo stebėti ligoninių rodiklius. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad apribojimų pakanka ir primena, kad kol kas svarbiausia priemonė kovai su pandemija yra vakcinacija.
Ketvirtadienį pranešta apie 2861 naują koronaviruso atvejį, penktadienį nustatyti dar 2736 nauji užsikrėtimai. Ketvirtadienį netekome 28 žmonių, o penktadienį mirė 15.
Ligoninės pildosi, kai kur jau ribojamos planinės paslaugos, o gyventojų vakcinacijos rodikliai kyla negreitai. Nors situacija, regis, sudėtingėja, Vyriausybė ir jai patariantys ekspertai apie naujus ribojimus nekalba.
Stankūnas: nefarmacinės priemonės neperlaužia kreivės
Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos prie Vyriausybės narys profesorius Mindaugas Stankūnas apie galimus ribojimus ketvirtadienį parašė savo „Facebook“ paskyroje.
„Šiandien Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) paskelbė, kad Lietuva pagal 14 d. naujų COVID-19 atvejų sk. tenkantį 100 000 gyventojų yra pirmoje vietoje, o pagal mirtingumą trečioje vietoje tarp Europos Sąjungos šalių“, – socialiniuose tinkluose rašo M. Stankūnas.
Pasak jo, dabar realiai turime dvi priemones problemai spręsti – vakcinacija ir nefarmacinių priemonių kompleksas. Profesorus parengė grafiką, kuriuo pasidalino su savo sekėjais.
„Čia X ašyje yra pilnai vakcinuotos populiacijos dalis proc. (pagal ECDC duomenis) Y ašyje – 14 d. naujų COVID-19 atvejų sk. tenkantis 100 000 gyv. Matome, kad kuo šalyje didesnis procentas yra vakcinuotų, tuo mažesnis sergamumas. Tarp šių dviejų rodiklių buvo gauta gana stipri ir statistiškai reikšminga neigiama koreliacija (Spearman‘o r=-0.600 p<0.001).
Taip pat tikriausiai pastebėjot, kad skiriasi burbuliukų dydžiai. Jis priklauso nuo ne farmacinių priemonių taikymo intensyvumo (Stringency Index). T.y., kuo burbuliukas yra didesnis tuo daugiau nefarmacinių priemonių taikoma. Matome, kad tas Lietuvos burbuliukas toli gražu nėra pats didžiausias ir siekia tik 30,09. Už mus mažesnes reikšmes turi, tik Estija, Danija, Švedija, Vengrija.
Pagal vakcinaciją su 59,7 proc. esame 16 vietoje. Matome, kad mažiausią sergamumo rodiklį daugiausia turi tos šalys, kuriose yra labai aukštas vakcinacijos lygis arba yra gana storas burbuliukas“, – aiškina M. Stankūnas.
M. Stankūnas pastebi, kad vakcinuotis gyventojai nenori, tačiau kartu nenori ir karantino bei pyksta, kad Lietuva pagal sergamumą COVID-19 yra ES „uodegoje“.
„Tai, kad yra labai rizikinga „numoti ranka“ į nefarmacinių priemonių taikymą kol nepasiektas reikiamas vakcinacijos procentas yra aiškiai pasakęs ir anksčiau mano minėtas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras. Tiksli citata: „Countries with COVID-19 vaccination coverage at or below the current EU average level in the total population and who are planning to relax non-pharmaceutical interventions (NPIs) have a high risk of experiencing a significant surge of cases, hospitalisations and mortality from now until the end of November 2021. In such a scenario, due to very high virus circulation, fully vaccinated vulnerable populations are also at risk of experiencing infection with a severe outcome.“
Kol kas matome, kad šiuo metu taikomos nefarmacinės priemonės nors ir sulėtina pandemijos greitį, tačiau nėra pakankamos „perlaužti kreivę“. Gal kas atsakytų, kad tai yra nevakcinuotų žmonių banga ar pandemija. Jie priėmė tokį sprendimą, tad… tačiau man labai neramu dėl pačios sveikatos sistemos perkrovimo visomis prasmėmis. Tad, gal tikrai kaip sakė premjerė, mums reikėtų „matyt visiems nurimti kelioms savaitėms“, – rašo M. Stankūnas.
Štaras siūlytų ribojimus susibūrimams
Kitas nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys Kęstutis Štaras sako pastarųjų dienų COVID-19 statistiką vertinantis blogai. Specialistas pastebi, kad dėl pakilusio susirgimų skaičiaus gali būti kalti ir susibūrimai, kurių paskutiniu metu padaugėjo.
„Žmonės nesilaiko atstumų, nesilaiko epidemiologinių reikalavimų, tikrai tai matau. Aišku, kada pasileido mokyklos, studentai, išėjo židininiai užkrėtimai – vaikai parneša iš mokyklinio ugdymo įstaigų ir užkrečia šeimas. Aišku, ta dalis, kuri nesivakcinavo, jų sergamumas yra didžiausias“, – apie šoktelėjusių sergamumo rodiklių priežastis su tv3.lt kalba K. Štaras.
Specialistui taip pat nerimą kelią ir ligoninių rodikliai. Kaip pastebi K. Štaras, išaugus COVID-19 pacientų skaičiui, pagalbos gauti sunkiau kitomis ligomis sergantiems gyventojams.
K. Štaras neatmeta galimybės, kad ekspertų taryba artimiausiu metu galėtų diskutuoti dėl priemonių, galinčių nuimti naštą nuo ligoninių.
„Buvo ta diskusija, nuomonės yra įvairios. Vieni mano, kad reikia griežtinti, įvesti papildomus ribojimus. Kadangi bendros nuomonės nebuvo, klausimas liko. Manau, kad artimiausiame posėdyje vėl svarstysime, žiūrėdami į epidemiologinę situaciją ir tendencijas“, – teigia K. Štaras.
Eksperto nuomone, protingiausia būtų įversti ribojimus susibūrimams.
„Susibūrimai, kurie yra leidžiami, tiek renginiai, juos reikėtų, manau, riboti“, – sako K. Štaras.
K. Štaro manymu, diskutuojant apie griežtesnius ribojimus, reikėtų žiūrėti į daugelį rodiklių. Vis dėlto svarbiausia – ligoninių užimtumas. Specialistas pastebi, kad persipildžius ligoninėms, gali padidėti mirtingumas, mat pagalbos gali negauti kitomis, ne tik COVID-19 sergantys pacientai. Sveikatos priežiūros sistema gali tiesiog neatlaikyti.
Žvirblienė: svarbiausia – ligoninių užimtumas
Kita nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narė, profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad ekspertai Vyriausybei kol kas neketina siūlyti griežtinti pandemijos valdymo priemonių, nėra planuojama ir siūlyti uždaryti mokyklas.
Specialistų nuomone, šiuo metu veiksmingiausia priemonė – paskiepyti kuo daugiau gyventojų.
„Pagrindinis dalykas, kas kelia nerimą ekspertams – ligoninių užsipildymas. Čia tik paskiepijimas galėtų nuo mirčių, reanimacijų užsipildymo apsaugoti“, – tv3.lt komentuoja A. Žvirblienė.
Dar šios koronaviruso bangos pradžioje buvo kalbama, kad apie griežtesnius ribojimus būtų imta kalbėti tik pasiekus tam tikrą ligoninių lovų užimtumą. Buvo teigiama, kad pasiekus 300 užimtų lovų skaičių, galėtų grįžti kai kurie ribojimai.
„Skaičiai buvo jau daug kartų viršyti ir toliau didėja. Dabar konkrečių skaičių ekspertų grupėse tikrai nėra minima. Ligoninės baigia pasiekti savo galimybių ribas, čia yra problema. Jau matėme ne vieną pavyzdį, kada ligoninėse yra stabdomos paslaugos ir yra žmonių, kurie labai piktinasi, kad jos yra stabdomos.
Bet tiesiog nėra kitos išeities, čia nėra vien lovų klausimas, bet ir specialistų. Kol kas planų nėra, kažkokios ribos nėra nustatytos, bet natūralu, kad ligoninių užpildymas negali būti begalinis, tai sukelia didelių problemų sveikatos apsaugos sistemai“, – sako A. Žvirblienė.
Pasak profesorės, ekspertai kol kas nediskutuoja apie konkrečius ribojimus, galinčius sumažinti ligoninių užimtumą.
„Kaip žinia, pastangos dedamos, kad būtų galima vakcinacijos procentą padidinti ir ypač tarp rizikos grupių. Pagrindinė problema yra nepakankamas paskiepytų rizikos grupėms priklausančių žmonių kiekis. Tai yra, vyresnio amžiaus asmenų. Kodėl jie nesiskiepija, čia jau yra atskiras klausimas.
Kas juos sugeba atkalbėti nuo skiepijimo, prigasdinti, tie žmonės, kurie atkalbinėja, turėtų suprasti, kad tuo būdu jie visą visuomenę vėl stato į tokią situaciją, kada gali ir prireikti ribojimų. Jeigu ligoninės bus perpildytos, nori nenori gali prireikti ribojimų“, – teigia A. Žvirblienė.
Šimonytė: apribojimų pakanka
Portalas tv3.lt primena, kad apie ribojimus penktadienį komentavo premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, kasdienė naujų COVID-19 atvejų statistika yra šiek tiek apgaulinga. Jos teigimu, iš fiksuotų atvejų apie 20 proc. žmonės, kurie negalėjo būti paskiepyti – vaikai iki 12 metų, iki trečdalio – žmonės, kurie buvo pilnai paskiepyti, o likusi, didžioji dalis – neskiepyti asmenys.
„Matyt, svarbiausia, kokia yra konkrečios savivaldybės struktūra, kiek yra pasiskiepijusių žmonių ir atitinkamai, kiek yra tų atvejų, kurie baigsis hospitalizacija – geriausiu atveju, arba mirtimi – blogiausiu atveju“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak ministrės pirmininkės, atvejų skaičius nėra svarbiausias rodiklis, ypač tada, kai turime vakcinas.
„Jeigu pasiskiepiję būtų visi, mes vis tiek turėtume atvejų, nes yra žmonių, kurie pasiskiepija ir užsikrečia dėl įvairių priežasčių. Tikėtina, kad užimtų lovų ligoninėse, tiek mirčių mes turėtume gerokai mažiau, o gal ir labai mažai“, – pabrėžė premjerė.
Apribojimai, kurie galioja šiandien, anot premjerės, riboja užsikrėtimo rizikas vietose, kuriose susirenka daug žmonių: uždarose patalpose – prekybos centruose, renginiuose ir jų pakanka, „nes griežto lockdown‘o (užsidarymo – aut. past.) ir griežto judėjimo logika pavasarį ar žiemą buvo susijusi su tuo, kad neturėjome vakcinų arba jų turėjome labai mažai“.
„Dabar sprendimas yra – žmonėms reikia skiepytis, vis dar reikia saugotis, reikia dėvėti kaukes, plauti rankas ir ypatingai saugoti savo pagyvenusius artimuosius, pirmiausia juos įtikinant pasiskiepyti. <…> Vyriausybė laikosi pagrindinės linijos visais būdais raginti skiepytis, kartais galbūt ir nemaloniais, tų pačių nemokamų testų galimybe. <…>
Kito atsakymo nėra. Jeigu mes nebūsime pasiskiepiję ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje įmanomai plačiausiu mastu, mes iš tos košės niekada galutinai neišlipsime“, – penktadienį sakė I. Šimonytė.
Statistikos departamento penktadienio duomenimis, užimta 1571 iš esamų 2006 lovų COVID-19 pacientams gydyti.
Bent vieną vakcinos nuo COVID-19 dozę yra gavę 63,4 proc. gyventojų.
