Daugiausiai naujų užsikrėtimų toliau fiksuojama Joniškio rajono savivaldybėje – čia naujų atvejų rodiklis jau perkopė 2 tūkstančius.
Savivaldybės mero Vitalijaus Gailiaus teigimu, situacija rajone išties sudėtinga, tačiau jis pabrėžia, kad tūkstantinį užsikrėtimų skaičių galėjo lemti dvi priežastys. Viena jų – itin dideli testavimo rodikliai.
„Jei įmonėje fiksuojamas vienas susirgimas, tai mes pratestuojame visus tos įstaigos darbuotojus. Kartą teko fiksuoti virš 50 užsikrėtimo atvejų, nors visi darbuotojai buvo pasiskiepiję ir simptomų nejautė.
Taip pat mes labai daug testuojame mokyklose. Tenka kalbėtis su kaimyniniais rajonais, kurių klasėse tik 2-3 vaikai testuojasi – pas mus vienoje klasėje toks skaičius nesitestuojančių. O kai daug testuoji – randi. Esu labai dėkingas mokytojams ir tėveliams, pas mus jie sąmoningi“, – taip situaciją aiškino V. Gailius.
Ragina nekreipti dėmesio į statistiką
Kita teorija, galimai lėmusi fiksuojamą užsikrėtimų skaičių – gera epidemiologinė situacija šių metų sausio-vasario mėnesiais.
„Mes buvome viena iš kelių savivaldybių, kuriose tais mėnesiais užsikrėtimų rodiklis neperžengė nė 200 susirgimų. Bet tuomet nebuvo, tai dabar atvyko iki mūsų“, – sakė Joniškio rajono meras.
Jis taip pat ragino visas savivaldybes nekreipti dėmesio į statistikas, „nebandyti nei gražinti, nei švelninti“ skaičių, bet nuolat raginti žmones aktyviau testuotis.
„Statistika yra duomenys, kurie padeda priimti sprendimus. Tačiau mes neturėtume vertinti jautriai tų duomenų.
Tie patys rezultatai, kurie yra pasiekti, tikrai adekvatūs. Nereikia siekti tų 90 proc. pasiskiepijusių rodiklio, nes apie 10 proc. žmonių net nėra, kiti 10 proc. negali skiepytis dėl medicininių priežasčių“, – dėstė V. Gailius.
Prašo Vyriausybės daugiau kalbėti apie skiepų naudą
Ne ką geresnė situacija ir Telšių rajone. Čia naujų atvejų rodiklis per dvi savaites pasiekė 1,700.
Savivaldybės rajono meras Kęstutis Gusarovas kalbėdamas apie priežastis kaip pagrindinę išskirią – išplėstas testavimo apimtis, kurias nurodė ir Joniškio rajono meras.
„Šią savaitę mokyklose pastebime mokinių sumažėjimą – jie grįžo į saviizoliaciją. Praeitą savaitę buvo rimtesnė sergamumo atžvilgiu. Didelio pasipriešinimo testuotis mokyklose nebėra – netgi tėvai sutinka testuotis, bandome ikimokyklinėse grupėse (testuoti – aut. past.)“, – teigė jis.
„Bandėme visaip skiepyti – darėme mobilius išvažiavimus į seniūnijas, kartu su „Žemaitijos pienu“ rengėme akciją – bendruomenės, kurios geriausiai pasiskiepijo, gavo prizus. Taip pat ir mūsų autobuso parko autobusas su vakcinavimo komandomis važiavo prie didžiųjų prekybos centrų.
<...> Dabar bandome per vyskupiją, per klebonus skleisti žinią tiems žmonėms, kurie nori pasiskiepyti, jog yra galimybė mobiliosioms komandos atvykti į namus“, – sakė K. Gusarovas.
Šioje savivaldybėje paskiepytas ženkliai mažesnis gyventojų skaičius nei Joniškyje – 56 proc. ir tai, pasak Telšių rajono mero, gali nulemti prastus epidemiologinius rodiklius.
„Nesiskiepijančių yra daug. Manau, kad dar trūksta komunikavimo išplatinant žinią, kad sunkiausiai serga tie, kurie nesiskiepija. Čia turėtų būti pagrindinė komunikavimo vinis“, – teigė jis, pridurdamas, kad Vyriausybės sprendimus skatinant vakcinaciją vertina palankiai.
Panevėžio rajono meras džiaugiasi gyventojų sąmoningumu
Geriausia epidemiologinė situacija Lietuvoje – Panevėžio rajone. Tiesa, trečiadienį koronaviruso atvejų skaičius jau perkopė 200 ir siekia 210, kas reiškia, kad jau ir ji patenka į tamsiai raudonąją C3 zoną.
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis teigė, kad jokių paslapčių neturi, o ypatingų būdų, valdant koronaviruso krizę rajone imtis neteko.
„Visi rajono žmonės yra pakankamai sąmoningi, suprantantys situacijos grėsmę, laikosi reikalavimų, kurie yra nustatyti operacijų vadovo ir tai yra sėkmės ir geros situacijos priežastis. Taip pat susitikimuose su švietimo, ikimokyklinio ugdymo, su įmonių vadovais vedėme nuolatinius pokalbius, kad visi darytume viską, jog būtų suvaldyta situacija.
Tačiau nežinia, kaip viskas pasisuks rytoj, todėl pačią situaciją vertinti“, – sakė jis.
Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Panevėžio rajone, buvo keletas COVID-19 židinių mokyklose: „Didžiausias turbūt buvo – 5 atvejai visame rajone, bet suvaldėme“, – patikslino meras.
Koronaviruso situacija šalies mastu situacija, anot P. Žagunio yra baisi, o įvesti ribojimai ne visai logiški: „Esu ir (galimybių – aut. past.) pasui abejingas. Kaip pavyzdys, mano pasas galioja nuo rugsėjo iki lapkričio 4 dienos. Ką reiškia toks intervalas? Aš per šį laiką galiu ir susirgti, ir papulti, ir išplatinti, ir užkrėsti, ir vėl pasveikti. Ar čia duoda kažką? Skeptiškai aš žiūriu“, – teigė jis.
Šiai dienai Panevėžio rajone paskiepyta 67 proc. visų gyventojų.
Kupiškio rajono meras pasigenda mokinių tėvų sąmoningumo
Gana gerai tvarkosi ir Kupiškio rajono savivaldybė. Joje per dvi savaites fiksuoti 236 užsikrėtimai.
Šį rezultatą lemia didelis dėmesys vakcinacijos kampanijai nuo pat jos pradžios, teigia Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas.
„Ragino bendruomenės pasiskiepyti, šeimos gydytojai, kiti specialistai ir aš pats kreipdavausi bet kokiame bendruomenės susitikime – skatindavome, kad žmonės rimtai žiūrėtų į pandemiją, vakcinaciją, skiepytųsi. Buvo surinkti duomenys seniūnijose, kas gali atvažiuoti patys pasiskiepyti, o kas negali.
Pasiskiepijusių senjorų skaičiumi mes tikrai gerai atrodome. Man net kyla nuostaba, kad Lietuvoje kyla klausimas dėl neskiepytų senjorų“, – nurodė D. Bardauskas.
Jo teigimu, užsikrėtimų rajono įstaigose ar įmonėse buvo tik keletas, bet ir į juos „labai greit sureaguota“.
Tiesa, nerimą jam kelią sąmoningumo trūkumas – norėtųsi, kad mokinių procentas, gimnazistų, baigiamųjų klasių mokiniai pasiskiepytų, bet neretai tam kelią kerta tėvų požiūris į vakcinaciją.
„Man keista, kad besimokantys biologiją ir kitus mokslus turi tokį požiūrį į skiepus. Manyčiau, kad jis turėtų būti ryškiai kitoks.
Prašoma ir mokyklų vadovų, ir mokytojų paraginimo, kad vaikai pasiskiepytų, bet tenka kovoti ir su tėvelių nuomone“, – nurodė jis.
„Nenoriu nei sakyti, nei kritikuoti, nežinau, kaip pats elgčiausi dabartinio sveikatos ministro vietoje“, – paklaustas, kaip vertina pandemijos valdymo žingsnius Lietuvos mastu, atsakė D. Bardauskas.
„Žinote, aš būčiau griežtesnis. Aišku, aš kalbu nebūdamas jų vietoje, bet anksčiau būčiau įvedęs dalyką, kad nesiskiepiję negali dirbti tam tikrų darbų, o testavimą seniai būčiau padaręs mokamą, nes tai neskatina skiepijimo, bet kaip tik leidžia vinguriuoti“, – pridūrė jis.
Šiai dienai Kupiškio rajone paskiepyta 70,3 proc. visų gyventojų.
