„Atsižvelgdama į išbandymus, su kuriais susiduria tiek Europos Sąjunga (ES), tiek mūsų valstybė ir kiekvienas joje gyvenantis žmogus, viliuosi, kad gebėsime sugrįžti prie konstruktyvaus parlamento darbo“, – teigiama pirmadienį išplatintame laiške.
„Turime tęsti įstatymų projektų, prie kurių labai svariai yra prisidėję įvairių partijų atstovai, svarstymus. Vienas tokių – Vietos savivaldos įstatymas, itin aktualus visoms partijoms ir jų merams. Tokių įstatymų projektų yra ne vienas“, – teigė Seimo vadovė.
Pasak jos, beveik 600 dienų dirbančiam Seimui ir Vyriausybei tenka nuolat kovoti su išorinėmis krizėmis – pasauline pandemija, hibridine Baltarusijos ir Rusijos režimų ataka, kuria mėginama sukelti migracijos krizę, Rusijos karu Ukrainoje.
„Jums šios aplinkybės puikiai žinomos. Mes diskutavome, balsavome, ginčijomės ir radome sprendimus, kurių ypač reikėjo per kiek daugiau nei 1,5 metų, kad apsaugotume valstybę nuo pavojų, kuriuos vieną po kito pateikia pasaulis ir agresyvūs, diktatoriški kaimynų režimai“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pabrėžė, kad svarbiausiais klausimais valdantieji ir opozicija balsavo vieningai.
Parlamento pirmininkė klaida pavadino sprendimą perdaryti ketvirtadienio pirmininkavimo Seimo posėdžiams grafiką iš jo išbraukiant opozicijos atstovus.
„Aš pripažįstu, kad ketvirtadienio sprendimas dėl pirmininkavimo Seimo posėdžiams buvo netikęs, prisidedu prie kolegų atsiprašymo. Tai buvo perteklinis sprendimas, net ir vertinant opozicijos planus neiti į posėdžius“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Laiške ji pabrėžė, kad eidama Seimo vadovės pareigas laikosi principo būti pasiekiama visiems, bendrauti, išgirsti, rasti laiko visuomenės grupėms, atskiriems politikams.
„Šio principo laikausi ir dabar kviesdama kalbėtis ir ieškoti susitarimo“, – rašė politikė.
Jos teigimu, Seimo opozicija savo atstovavimą parlamento vadovybėje gali sustiprinti išsirinkdama opozicijos lyderį. Tokiu būdu opozicija Seimo valdyboje turėtų keturis atstovus iš devynių.
Pagal Seimo statutą opozicijos lyderis tampa Seimo valdybos nariu.
„Tiek opozicijos atstovų Seimo valdyboje ankstesnėse kadencijose nebuvo“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
Konfliktas tarp valdančiųjų ir opozicijos kilo po to, kai Seimas praėjusį antradienį svarstė opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui. Tuomet likus balsavimui, ar pritarti ministro atsakymams į klausimus, opozicijos iniciatyva padaryta pertrauka iki kito posėdžio, tikintis pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą per balsavimą ketvirtadienį.
Valdantieji, reaguodami į tai, trečiadienio rytą sušaukė nenumatytą posėdį ir pritarė Kęstučio Navicko atsakymams. Protestuodama opozicija jau trečiadienį nedalyvavo Seimo posėdyje ir ketvirtadienį susirinko posėdžiauti alternatyviai.
Seimo pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen opozicijos atstovai vėliau įteikė reikalavimų sąrašą ir teigė, jog į juos neatsižvelgus, Seimo posėdžius gali boikotuoti iki rudens sesijos rugsėjo 10 dieną.
Šiame sąraše – reikalavimas spręsti dėl žemės ūkio ministro atstatydinimo, V. Čmilytei-Nielsen pasitikrinti pasitikėjimą Seime, šią sesiją svarstyti tik su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis susijusius klausimus, stabdant nesutarimus keliančius projektus dėl civilinės sąjungos, valstybės vadovo statuso Vytautui Landsbergiui ir kitus.
Seimo darbą boikotuoja penkių frakcijų – Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ – bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Iš viso – 67 parlamentarai.
