„Manau, normalu – vyksta diskusijos, visų pirma, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Matyt, verta atkreipti dėmesį, kad Lietuva – vienintelė iš kaimyninių valstybių yra to susitarimo dalimi. Dėl to visiškai racionalu dabar dar kartą persvarstyti, ar Lietuva turėtų likti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Nematau priežasties kažkaip labai skubėti. Bet sprendimą priimsime“, – patikino ji.
Kaip pranešta trečiadienį, Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas po uždaro posėdžio su institucijų atstovais nurodė, kad šiuo metu yra konsultuojamasi dėl galimo pasitraukimo iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos.
„Galiu pasakyti, kad vyksta konsultacijos. Daugiau informacijos bus pateikta pavasario sesijos pradžioje“, – trečiadienį po uždaro NSGK posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Visgi, ar tai reiškia, kad Seimo pavasario sesijoje konvencijos denonsavimo klausimas galėtų būti svarstomas parlamento darbotvarkėje, NSGK pirmininkas neatsakė.
ELTA primena, kad praėjusių metų rugpjūtį krašto apsaugos ministras A. Anušauskas viešai išreiškė lūkestį, kad Lietuva pasitrauks iš Oslo konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. KAM vertinimu, Lietuvai „būtina iš naujo įvertinti šios konvencijos nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais“, nes nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie konvencijos, saugumo situacija iš esmės pablogėjo.
Kasetinė amunicija – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu, visgi šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma žalinga civiliams.
