„Vis netylant abejonėms apie tai, kad galbūt kokie nors konvencijos straipsniai gali kirstis su mūsų Konstitucija, manau, kad yra poreikis KT panagrinėti atskirus straipsnius, dėl kurių kyla abejonių, ir pasakyti savo verdiktą“, – trečiadienį žurnalistams sakė parlamento vadovė.
Ji vylėsi, kad kreipimąsi į KT palaikys visas Seimas.
Pagal registruotą kreipimosi projektą, Konstitucinio Teismo būtų klausiama, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja Stambulo konvencijos normos, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.
„Manau ir viliuosi, kad bus palaikymas tam ir iš Stambulo konvencijos entuziastų, ir iš skeptikų, nes Konstitucinis Teismas šiuo atveju yra nešališkas arbitras, kuris gali pasakyti savo verdiktą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT taip pat pasirašė premjerė Ingrida Šimonytė, Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Lietuva vadinamąją Stambulo arba Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną – prieš dešimtmetį, tačiau Seimas iki šiol jos neratifikavo.
Procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų. Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, šiuo metu parlamente yra panašus skaičius Seimo narių, remiančių konvencijos ratifikavimą, ir tam prieštaraujančiųjų.
