Čmilytė-Nielsen apie naujus ribojimus: klausimas dėl viešojo transporto ir gydymo įstaigų yra diskutuotinas

„Aš manyčiau, kad klausimas dėl viešojo transporto ir gydymo įstaigų yra tikrai diskutuotinas. Ar mums reikia raginti žmones skiepytis dar aktyviau? Be abejonės, taip. Mes turime suprasti, kad ruduo nebus lengvas. Kuo didesnė dalis žmonių bus pasiskiepijusi, tuo mažesni ribojimai laukia mūsų visų.

Tikrai kviečiu visus būti atsakingais, atsakingai ruoštis rudens sezonui, kai mes visi tikimės, kad mūsų vaikai grįš į mokyklas, į darželius, studentai grįš į universitetus gyvai ir mes galėsime gyventi kuo normalesnį gyvenimą. Tam, be jokios abejonės, reikia, kad kuo didesnė dalis Lietuvos gyventojų būtų pasiskiepiję“, – antradienį Seime susirinkusiems žurnalistams kalbėjo parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Nuo šiandien Galimybių pasą reikės atnaujinti kas 60 dienų

Proteste prie Seimo buvo leidžiami dūmai, kaukė pavojaus sirenos

Lietuvoje – 517 naujų koronaviruso atvejų, dar 2 mirtys

Seimo pirmininkės teigimu, dėl konkrečių priemonių, kurios skatina ar ragina skiepytis, tikrai reikia diskutuoti. Taip V. Čmilytė-Nielsen atsakė į klausimą apie planuojamą sprendimą nemokėti ligos išmokos tiems gyventojams, kurie nepasiskiepijo nuo koronaviruso.

„Manau, kad priimsime gerus, teisingus sprendimus“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.

Vyriausybė praėjusią savaitę iš esmės apsisprendė priimti pluoštą sprendimų, kurie jau netrukus stipriai apribos galimybių paso neturinčių žmonių gyvenimą. Nors vieni pakeitimai jau turėtų įsigalioti artimiausiomis dienomis, kai bus pasiektas 250–300 COVID-19 lovų užimtumas, daliai veiklų būtų duodamas pereinamasis laikotarpis iki rugsėjo 13 d. Tiesa, ministrų kabinetas sutarė, kad dar galimi nutarimo pakeitimai. Galutinis sprendimas dėl ribojimų neturintiems galimybių paso turėtų būti priimtas šį trečiadienį.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 53,3 proc. žmonių. Skaičiuojant vien pilnamečius, paskiepyta 63,2 proc. gyventojų.

Vis dėlto šalyje epidemiologinė situacija prastėja. Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 300 COVID-19 pacientų, 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 191 atvejį.

Ribojimai pasiekus 250–300 COVID-19 lovų ribą

COVID-19 lovų užimtumui pasiekus 250–300, kontaktiniu būdu paslaugos teikiamos, ūkinė veikla vykdoma, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku organizuojami, atsižvelgiant į rekomenduojamas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas ir užtikrinant kitus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytus būtinus visuomenės sveikatos saugos ir higienos reikalavimus, taip pat kai aptarnaujami ar paslaugomis naudojasi tik asmenys, turintys galimybių pasą.

Kitaip tariant, jie turi atitikti vieną iš šių kriterijų:

- kai asmuo yra pasiskiepijęs viena iš šių COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų:

• praėjus vienai savaitei nuo „Comirnaty“ ar „Spikevax“ vakcinos antrosios dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą, išskyrus šio nutarimo 3.1.1.1.5 papunktyje nurodytą atvejį;
• praėjus 2 savaitėms nuo „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės suleidimo;
• praėjus 4 savaitėms, bet ne daugiau kaip 13 savaičių nuo pirmos „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo, išskyrus šio nutarimo 3.1.1.1.5 papunktyje nurodytą atvejį;
• po antros „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą;
• praėjus 2 savaitėms nuo „Comirnaty“, „Spikevax“, ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu.

- asmuo persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau, nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas);

- asmuo prieš mažiau nei 60 dienų yra gavęs teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą, išskyrus atvejus, kai serologinis tyrimas atliekamas po skiepijimo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina;

- asmuo, kuriam atlikus COVID-19 tyrimą gautas neigiamas rezultatas, – ne anksčiau nei prieš 48 valandas (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento) atlikus SARS-CoV-2 PGR tyrimą;

- yra vaikas iki 16 metų;

Kaip nurodė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, testai galimybių pasui nuo šiol bus mokami. Išimtis bus taikoma tik norint gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

Kaukių reikės ne visiems

Kita ūkinė veikla vykdoma užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas sąlygas. 

Veikloms, kurioms būtų taikomi galimybių paso reikalavimai, papildomos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo reglamentuojamos priemonės nebūtų įtvirtintos – nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) dėvėjimo, atstumų laikymosi ir kiti reikalavimai būtų rekomendacinio pobūdžio. 

Veikloms, kurioms būtų vykdomos be Galimybių paso, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos epidemiologinės saugos priemonės būtų privalomos. 

Išimtys pereinamuoju laikotarpiu

Visgi kartu nutarime įvardytos taikomos išimtys, kai dar kurį laiką bus teikiamos kai kurios paslaugos. Pereinamasis laikotarpis numatytas tam, kad būtų sudarytos galimybės įgyti galimybių pasą skiepijantis ir verslui pasiruošti.

Vis dar laikinai iki rugsėjo 13 d. bus teikiamos šios paslaugos:

• prekyba; 
• smulkaus remonto paslaugų užsakymas, kai kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo trunka ne ilgiau nei 15 min.; 
• grožio salonų paslaugos;
• laidojimo paslaugos ir laidojimo reikmenų parduotuvės;
• muziejų ekspozicijų ir parodų lankymas;
• bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklų paslaugos;
• asmens sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos;
• psichologinės pagalbos ir psichoterapijos paslaugos; 
• asmens sveikatos priežiūros įstaigose esančių terminalinės būklės, nepilnamečių iki 14 metų pacientų bei nėščiųjų lankymas;
• veterinarijos paslaugos;
• keleivių vežimo vietiniu (miesto ir priemiesčio), tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu paslaugos;
• keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugos; 
• teisinių paslaugų (notarų, antstolių, privalomos mediacijos, advokatų, teikiančių teisines paslaugas pagal advokato ir kliento sutartį bei advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą) teikimas ir teismų veikla;
• veikla, susijusi su vaiko teisių apsauga;
• valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikiamos paslaugos, kurių dėl jų specifikos neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu (paslaugų sąrašą tvirtina įstaigos vadovas);
• kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016-2023 m. veiksmų planą;
• asmenų aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis Techninės pagalbos neįgaliesiems centre prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir savivaldybių įstaigose, kurioms priskirta ši funkcija;
• asmeninės pagalbos teikimas asmenims su negalia, kai tokį poreikį nustato savivaldybių paskirti socialiniai darbuotojai;
• pagalba smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims;
• pagalba nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis asmenims;
• veikla, susijusi su nelegalių migrantų priėmimu;
• atvirose erdvėse organizuojami komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku, kai juose dalyvauja ne daugiau kaip 500 asmenų.“

Ribojimai nuo rugsėjo 13 d.

Asmenims, neturintiems galimybių paso, nuo rugsėjo 13 d. leidžiama naudotis tik šiomis paslaugomis:

• prekyba parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko, kurių prekybos plotas yra mažesnis nei 1500 kv. m., arba esančios prekybos centre, kurio bendras prekybos plotas neviršija 1500 kv. m.; 
• nuotolinė prekyba (internetinė ar vykdoma kitomis ryšio priemonėmis) ir kai prekės pristatomos fiziniams ir juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose (atsiėmimo punktuose draudžiama prekyba ar kita nesusijusi su nuotoline prekyba veikla);
• smulkaus remonto paslaugų užsakymas, kai kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo trunka ne ilgiau nei 15 min.;
• laidojimo paslaugos ir laidojimo reikmenų parduotuvės;
• muziejų ekspozicijų ir parodų lankymas;
• bibliotekos (knygų atsiėmimo-grąžinimo tikslais) ir knygų atsiėmimo punktai;
• būtinosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos (norint gauti planines sveikatos paslaugas testai bus apmokami valstybės), socialinės paslaugos;
• psichologinės pagalbos ir psichoterapijos paslaugos; 
• asmens sveikatos priežiūros įstaigose esančių terminalinės būklės, nepilnamečių iki 14 metų pacientų bei nėščiųjų lankymas;
• veterinarijos paslaugos;
• keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugos; 
• teisinių paslaugų (notarų, antstolių, privalomos mediacijos, advokatų, teikiančių teisines paslaugas pagal advokato ir kliento sutartį bei advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą) teikimas ir teismų veikla;
• veikla, susijusi su vaiko teisių apsauga;
• valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikiamos paslaugos, kurių dėl jų specifikos neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu (paslaugų sąrašą tvirtina įstaigos vadovas);
• kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016-2023 m. veiksmų planą;
• asmenų aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis Techninės pagalbos neįgaliesiems centre prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir savivaldybių įstaigose, kurioms priskirta ši funkcija;
• asmeninės pagalbos teikimas asmenims su negalia, kai tokį poreikį nustato savivaldybių paskirti socialiniai darbuotojai;
• pagalba smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims;
• pagalba nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis asmenims;
• veikla, susijusi su nelegalių migrantų priėmimu;
• finansinės paslaugos, kai teikiamas pensijų ar kitų socialinių išmokų išmokėjimas ir pristatymas.

Ruošiasi nemokėti ligos išmokų ir kai ką skiepyti privalomai

Be kita ko, numatoma, kad paraleliai bus įgyvendinamos ir tokios priemonės kaip privalomas kai kurių sričių darbuotojų skiepijimas ir daugiau periodiškai testuojamų sričių. Kaip teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, jau artimiausiu metu paaiškėtų konkrečių specialybių sąrašas. Taip pat bus sprendžiama, ar sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, būtų finansuojami darbuotojo, ar darbdavio lėšomis. 

Nurodoma, jog rengiami teisės aktai tam, kad tam tikrų profesijų darbuotojams vakcinacija nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, turėtų būti privaloma, (išskyrus atvejus, kai asmenys negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių), kartu sudarant teisines prielaidas darbdaviams spręsti dėl darbuotojų nušalinimo nuo darbo, jei šie reikalavimai nevykdomi.

Be kita ko, planuojama ligos išmokos nemokėti asmenims, susirgusiems užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nepasiskiepijusiems nuo šios ligos, išskyrus atvejus, kai asmenys negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.