„Jau kurį laiką buvo aišku, kad ši kandidatūra (G. Landsbergio – ELTA) nepraeis prezidento. Sakyčiau, kad dabar mes matome nesuvaldyto proceso rezultatus. Iš vienos pusės, konservatoriams, didžiausiai valdančiajai partijai, tiko tik vienas kandidatas, o, iš kitos pusės, tai yra prezidentui – bet kuris kandidatas, tik ne jis. Tuomet tikrai Lietuvos interesai, kryptys, portfeliai nueina į antrą planą ir mes turime štai tokią situaciją“, – šeštadienį Eltai sakė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, paprašyta pakomentuoti G. Landsbergio pareiškimus apie Prezidentūros pasipriešinimą jo kandidatūrai į Europos Komisijos (EK) narius.
Liberalų sąjūdžio vadovė tikino, kad informacija apie Prezidentūros pasipriešinimą G. Landsbergio potencialiai kandidatūrai į eurokomisarus, yra tam tikra valdžios institucijų priešpriešų tąsa.
„Ir Europos Komisija stebėjo procesą (kandidato į eurokomisarus paiešką – ELTA), ir užsienio žiniasklaida taip pat domėjosi juo, užsienio partneriai stebėjo. Jie mato, ką davė tie nuolatiniai konfliktai ir priešprieša, ir rungtyniavimas užsienio politikoje tarp Prezidentūros ir Vyriausybės“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė pažymėjo, kad eurokomisaro skyrimo procesas Lietuvoje yra sudėtingesnis negu kitose Europos šalyse, tačiau, kaip kartojo pašnekovė, nuo pat pradžių buvo aišku, kad Prezidentūra nepritars G. Landsbergio kandidatūrai ir koalicijos partneriai konservatorius apie tai bandė perspėti.
„Kalbant apie patį (eurokomisaro skyrimo – ELTA) procesą, tai jis šiaip Lietuvoje yra sudėtingas dėl to, kad daug filtrų yra. Daugelyje šalių kandidatūros teikimas į eurokomisaro poziciją yra paprastesnis, bet koalicijoje mes senokai jau norėjome išgirsti konkrečius jau kandidatus ir priimti sprendimą dėl palaikymo ar nepalaikymo jiems. Tokio formalaus pokalbio iki šiol dar nebuvo.
Nuo pat šio klausimo iškėlimo, tai yra nuo Gabrieliaus Landsbergio kandidatūros neformalaus įvardijimo viešojoje erdvėje, iš Prezidentūros buvo labai aiškūs, nedviprasmiški signalai, kad ši kandidatūra tikrai jos filtro nepraeis, tai mes lyg ir raginome koalicijos partnerius galvoti, ką padaryti, kad neatsidurtume situacijoje, kur dabar esame rugpjūčio pabaigoje be kandidato“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalių sąjūdžio vadovė sakė, kad prerogatyva teikti kandidatą į EK ir toliau priklauso Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Tiesa, anot V. Čmilytės-Nielsen, jei kandidato jiems surasti nepavyktų, jį pasiūlyti galėtų ir koalicijos partneriai.
„Jei nepavyktų rasti kandidato dėl vienų ar kitų priežasčių, tai galima svarstyti ir kitas galimybes – ir iš mažųjų (valdančiosios koalicijos – ELTA) partnerių. Bet dabar visgi yra tas etapas, kai kamuolys vis dar yra premjerės rankose“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis penktadienį Eltai sakė sulaukęs informacijos, kad jo kandidatūrai į eurokomisarus nepritaria prezidentas G. Nausėda. Todėl, pasak konservatorių lyderio, premjerė Ingrida Šimonytė, ieškodama, kandidato į EK, turėtų žvalgytis kitų pavardžių.
„Pirmiausiai, esu dėkingas už paramą ir už tai, kad buvau premjerės pateiktas, ir už tai, kad paramą, kiek man yra pristatyta, man išreiškė ponia Ursula von der Leyen (EK pirmininkė – ELTA). Taip pat viešai buvo pasakęs Europos liaudies partijos vadovas Manfredas Weberis. Tai yra tikrai svarbu ir aš tą tikrai vertinu. Suprasdamas, kad vienai institucijai ar net institucijos vadovui tai niekaip nėra priimtina ir nesvarbu, manau, kad reikia ieškoti kito varianto“, – Eltai penktadienio vakarą teigė G. Landsbergis.
Nors anksčiau skelbta, kad G. Landsbergio kandidatūra oficialiai prezidentui nebuvo pristatyta, pats G. Landsbergis sako, jog turima informacija leidžia teigti, kad jo kandidatūros derinimo procesas vyko.
Konservatorių lyderis tvirtina susipažinęs su informacija, kuri leidžia daryti išvadą, jog prezidentas, kurio pritarimas būtinas, skiriant Lietuvos kandidatą į eurokomisarus, tikrai nepritars jo kandidatūrai.
„Tos formuluotės, kurios buvo man perduotos apie pokalbius, vykusius diskusijų ar pateikimo metu, leidžia numanyti, kad Prezidentūrai nebuvo aktualu, kokie portfeliai Lietuvai tektų. Svarbiausias jų prioritetas buvo, kad joks portfelis netektų vienam žmogui“, – teigė ministras.
ELTA primena, kad ilgą laiką neoficialiai buvo kalbama, jog į postą Briuselyje taikosi užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Didelė dalis konservatorių partijos narių taip pat atvirai reiškė paramą šiai potencialiai kandidatūrai.
Visgi, pats ministras ilgą laiką tokios intencijos viešai nebuvo išsakęs.
Prezidentas G. Nausėda, kurio pritarimas yra būtinas deleguojant Lietuvos atstovą į EK, ne kartą leido suprasti, jog G. Landsbergio kandidatūros nebūtų linkęs palaikyti. Jis yra pareiškęs, jog matytų geresnių kandidatų už G. Landsbergį. Be to, šalies vadovas teigė, kad Vilniui derėtų siekti portfelių, kurie yra susiję su ekonomikos sritimi. Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas buvo užsiminęs, jog į tokį EK portfelį galėtų pretenduoti ir pati premjerė, ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Seimo rūmuose taip pat netrūko skepsio, vertinant G. Landsbergio galimybes tapti eurokomisaru. Ne tik opozicijos, bet ir valdančiosios daugumos atstovai yra viešai pareiškę, kad šiai kandidatūrai nepritartų.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
