Apie 50 tūkst. kubinių metrų po gaisro užsilikusio juodo vandens pagaliau pradedama pumpuoti į Alytaus šilumos tinklų talpyklą. Per plyšius šis vanduo jau kuris laikas skverbėsi ir į gruntą, nuodydamas aplinką.
Alytaus meras Nerijus Cesiulis, gavęs pirmuosius vandens tyrimo rezultatus, šokiruotas. Pasirodo, kai kurie cheminiai junginiai leistinas normas viršija šimtus kartų:
„Mokslininkai daro bandymus su tuo vandeniu, lauksime rekomendacijų, tikimės, kad bus galimybė tą vandenį išvalyti, o tada išvalytą paleisime į Nemuną. O dumblą vešime, tikėtina, į „Toksiką“, gal sudeginsime.“
Pasak chemijos profesoriaus Albino Žilinsko, nustatyti cheminiai junginiai yra itin pavojingi žmogaus sveikatai ir gamtai. Štai vandenyje rastas antracenas normas viršija daugiau kaip 600 kartų, benzofluorantenas daugiau kaip 300 šimtus, o vienas pavojingiausių, vėžinius susirgimus sukeliantis – benzopirenas daugiau kaip 90 kartų:
„Jeigu tą vandenį paleisti į telkinį, į Nemuną ar nutekamuosius vandenis, tai to vandens gyventojai, mikroorganizmai, žuvys, augalėliai kažkokiu būdu vis tiek absorbuos tą visą dalyką ir bus blogai. Jei sukelia vėžį, kenkia DNR sistemai visai, tai gadina paveldimumo kodą, tai, aišku, kad kyla liga.“
Alytiškių kantrybė jau trūko, mat dar praėjusią savaitę aplinkos viceministrė tikino, kad vanduo nepavojingas. Vienas iš siūlymų buvo vandenį pumpuoti į kanalizaciją, perdirbti miesto valymo įrenginiuose ir paleisti tiesiai į Nemuną:
„Tegul patys po stiklinę išgeria ir bus viskas aišku, po pusvalandžio jau bus rezultatas, kris kaip musė.“
„Visa valdžia viršuj slepia, Alytus yra kaimas. Būtų Vilniuje, būtų kitaip.“
„Nesako tiesos, jie save teisina.“
„Ir taip Nemuno vanduo juodas, o dabar bus dar juodesnis, dar kažkur jį turės padėti.“
Aplinkos ministras gyventojus ramina, kad toks užterštas vanduo į Nemuną nebus išleistas. Pats ministras liko nustebęs, mat ministerijos užsakymu akredituotoje laboratorijoje atliktų tyrimų duomenys gerokai skyrėsi nuo savivaldybės. Dabar jis prašo paaiškinti kodėl:
„Paprašėme laboratorijos mokslininkų, kurie ėmė mėginius, iš kur jie ėmė. Gavome atsakymą, kad jie ėmė visai iš kitų vietų, iš kitų šulinėlių, kurie buvo tarpiniai, kur gaisro metu bėgo perteklinis vanduo į Nemuną. Tai pagal tai, jei visas vanduo būtų užterštas, pokyčiai būtų akivaizdūs, būtų negyva gyvūnija.“
Tačiau iki šiol nėra aišku, kaip greitai ir kokiu būdu bus pradėtas valyti po gaisro užterštas vanduo. Dėl nesugebėjimo greitai ir efektyviai spręsti problemos premjeras S. Skvernelis pylos davė Aplinkos apsaugos departamento Alytaus valdybai. Jis taip pat ragina aplinkos ministrą perimti darbus iš šios ministerijai pavaldžios įstaigos.
„Ir toliau likvidavimo darbuose matau visišką neįgalumą. Jei ne vyriausybės pozicija, tai, matyt, šiandien dar ir padangos, ir atliekos stovėtų toje pačioje vietoje. Tai yra keista pozicija. Manau, kad aplinkos ministras turi priimti ryžtingus sprendimus“, – sako premjeras S. Skvernelis.
„Ne ministerijoje ministras turi užkardyti tokius dalykus, o tie žmonės, kurie pastoviai tikrina tokias įmones. Kurie yra savivaldybėse, gauna raštus ir kelis metus nereaguoja į juos“, – teigia valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Į pagalbą Alytui skuba ne valdininkai, o mokslininkai iš Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto. Čia buriasi grupelė darbuotojų, kurie sugalvojo kelis būdus, kaip būtų galima išvalyti vandenį.
„Geriausias būdas – biologinis, panaudojant mikroorganizmus, bakterijas, štamus, kurie tokius junginius utilizuoja, padaro nekenksmingais. Dabar, jeigu taip veikti, tai tie organizmai darbuojasi nuo balandžio iki spalio, o dabar lapkritis, jiems reikia šilumos“, – pasakoja Vilniaus universiteto profesorius Albinas Žilinskas.
Tiesa, kiek kainuotų toks būdas išvalyti užterštą vandenį kol kas nėra aišku. Anksčiau aplinkos ministras minėjo, kad viena įmonė yra pasisiūliusi vandenį valyti net už 1,5 mln. eurų.
