Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvos oro erdvę pažeidė iš viso 25 meteorologiniai balionai, du iš jų buvo pastebėti virš Vilniaus oro uosto. Visi meteorologiniai balionai į Lietuvą įskrido iš Baltarusijos teritorijos.
Tiesa, apie tai policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis pirmadienio rytą Eltai sakė neturintis jokios informacijos apie rastus minėtus balionus. Apie tai nieko negalėjo pasakyti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.
„Pasieniečiai prie oro uosto nebudi ir balionų nerado. Meteorologinių oro balionų skrydžiai tampa kasdienybe, nes šiuo metu yra palankios oro sąlygos. Pastarąją parą buvo perimti dar penki oro balionai“, – Eltai sakė G. Mišutis.
Keleiviai pasakoja, kokį chaosą teko išgyventi
Naujienų portalui tv3.lt komentavo įvykio liudininkė Regina [tikrasis vardas redakcijai yra žinomas]. Ji skrido lėktuvu, kuris, turėjęs nusileisti Vilniuje, dėl pasikeitusių oro sąlygų ir balionų incidento buvo nukreiptas į Rygą, kur keleiviai kelias valandas laukė neaiškios situacijos, kol galiausiai buvo išleisti iš orlaivio.
„Mes jau leidomės Vilniuje, bet staiga orlaivio vadovas pranešė, kad dėl pasikeitusių oro sąlygų skrendame ir leisimės Rygoje. Nusileidus Rygoje, mums pasakė, kad dėl balionų situacijos niekas mūsų neišleidžia iš lėktuvo – sakė, kad pildysis kurą ir bandys grįžti atgal į Vilnių.
Mus laikė apie porą valandų, bet kai situacija nesikeitė, visus išleido, nieko nepaaiškinę. Pasiėmėme bagažą ir laukėme, kas bus toliau“, – sakė ji.
Grįžti namo būtų kainavę 300 eurų
Kaip įvykio liudininkė teigė, kilo didelis chaosas – žmonės puolė prie taksi. Tie, kurie gyvena Vilniuje, dar kažkaip galėjo išsisukti, bet jai reikėjo sugrįžti į Panevėžį, todėl buvo per brangi kelionė: „Taksi iki namų būtų kainavęs apie 300 eurų, tai mums tikrai dideli pinigai. Tad paėmiau paskutinius bilietus iš autobusų stoties į Panevėžį, o dar nupirkome bilietus vyrui į Vilnių, nes mūsų automobilis liko prie Vilniaus oro uosto.“
Dėl atšaukto skrydžio, pasak Reginos, keleiviai laukė Rygoje, patys organizavosi kelionę namo ir galiausiai autobusu grįžo į Panevėžį, nors vėliau paaiškėjo, kad buvo surengtas papildomas skrydis į Vilnių.
„Tie bilietai buvo paskutiniai, tai laukėme oro uoste iki vakaro. Vėliau išsikvietėme „Boltą“ ir nuvažiavome į autobusų stotį Rygoje. Laukėme ryto, o apie šeštą valandą ryto gavau žinutę, kad „Testuras“ visgi organizuoja skrydį iš Rygos į Vilnių.
Bet tuo metu žmonės jau buvo susiorganizavę viską patys – kas kaip galėjo. Mes savo planų nekeitėme ir laukėme autobuso. Taip grįžome į Panevėžį. Vyras po to iš Panevėžio nuvažiavo į Vilnių pasiimti automobilio ir grįžo namo“, – akcentavo moteris.
Keleivė pateikė pretenziją oro bendrovei „SkyUp“, tikėdamasi kompensacijos už patirtus nepatogumus ir išlaidas, patirtas dėl skrydžio sutrikimų.
„Aš, žinoma, užpildžiau pretenziją „SkyUp“ sistemoje ir dabar laukiu, kokia bus situacija. Man atrodo, kad bent jau turėtų atlyginti išlaidas – autobuso bilietus, tiems, kas važiavo taksi, maistą ar viešbučio nuomą.
Mes buvome su trylikamečiu vaiku, kuris miegojo ant lagamino – tikrai buvo sukeltas didelis nepatogumas. Gal kam dar papildomai kainavo automobilio stovėjimas aikštelėje. Manau, kad bent už tai tikrai turėtų atlyginti“, – pasidalijo ji.
Sustabdyti skrydžiai buvo dėl iš Baltarusijos atskridusių balionų
Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas Tadas Vasiliauskas patvirtino tai, kas jau buvo žinoma, jog skrydžiai Vilniaus oro uoste buvo laikinai sustabdyti dėl iš Baltarusijos atskridusių balionų, kurie pažeidė oro erdvę ir galėjo kelti grėsmę saugumui. Skrydžiai buvo atnaujinti – sekmadienio rytą.
„Aviacijoje saugumas yra svarbiausias faktorius, todėl tik gavus informaciją apie Vilniaus oro uosto kryptimi iš Baltarusijos teritorijos skrendančius balionus, kurie pažeidė šalies oro erdvę ir galimai kels grėsmę skrydžių saugumui – buvo nuspręsta laikinai stabdyti skrydžius iki tol, kol tokios grėsmės nebus.
Skrydžiai buvo atnaujinti sekmadienį anksti ryte“, – pateikė atsakymą jis.
Anot specialisto, keleiviai ir visuomenė nuolat buvo informuojami įvairiais kanalais apie situaciją Vilniaus oro uoste, kuri dėl incidento tęsėsi maždaug šešias valandas.
„Keleiviai ir visuomenė buvo informuojami tiek per žiniasklaidą, socialinius tinklus, interneto puslapį, skambučių centrą nuo pat fakto, kai buvo sužinota apie galimą poveikį Vilniaus oro uoste vykstantiems skrydžiams.
Informacija buvo atnaujinama nuolat, nes situacija incidento įtaka tęsėsi apie šešias valandas“, – pabrėžė LTOU atstovas.
T. Vasiliauskas rašė, kad už keleivių informavimą ir jų poreikių užtikrinimą Vilniaus oro uoste atsako dvi antžeminio aptarnavimo bendrovės – LITCARGUS ir BGS.
„Tiesiogiai keleiviais rūpinasi oro bendrovių samdomos antžeminio aptarnavimo kompanijos, kurios Vilniaus oro uoste yra dvi pagrindinės – LITCARGUS ir BGS.
Jų atstovai turi tiesiogiai teikti informaciją keleiviams oro uoste apie situacijos eigą bei rūpintis kitais keleivių poreikiais, atsakyti į klausimus“, – komentavo jis.
Tiesa, LTOU atstovas atkreipė dėmesį, kad apie keleiviams priklausančias kompensacijas ir jų pobūdį – pagal savo kompetenciją galėtų komentuoti vartotojų teisių specialistai, o ne oro uostų atstovai.
VVTAT apie keliautojų teises, sutrinkant skrydžiams
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pabrėžė – tais atvejais, kai skrydis atšaukiamas ar atidedamas dėl nuo oro vežėjo nepriklausančių priežasčių, paprastai, kompensacija keleiviams nepriklauso. Tokios priežastys galėtų būti oro sąlygos, gaisras ar ugnikalnio išsiveržimas išvykimo ar atvykimo šalyje, taip pat pastarieji įvykiai – skrydžių ribojimas dėl pastebėtų oro balionų ar dronų.
Tačiau, VVTAT duomenimis, keliautojas turi teisę į informacijos suteikimą, kitą pasiūlytą alternatyvą dėl nuvykimo į kelionės vietą, taip pat, priklausomai nuo laukimo laiko – maitinimą, gėrimus, nakvynę, galimybę susisiekti su artimaisiais. Keleivio teisės priklauso nuo atidėjimo trukmės.
Kaip ši tarnyba teigia, aviakompanijos prievolės keleivio naudai atsiranda tik tada, kai pagrįstai tikimasi, kad išskridimas vėluos ne mažiau kaip 2 valandas. Jeigu oro vežėjas nepasirūpino keleiviais ir jie patyrė papildomų išlaidų (maistas, gėrimai, pavėžėjimo ir taksi paslaugos, apgyvendinimas ir kita), keliautojai, išsisaugoję čekius, gali prašyti šias išlaidas kompensuoti.
Kas atsitinka, kai skrydis atidedamas ne mažiau kaip 5-ioms valandoms?
Pasirodo, kai skrydis yra atidedamas ne mažiau kaip 5 valandoms, oro vežėjas privalo pasiūlyti keleiviui atsisakyti šio skrydžio ir per septynias dienas atgauti visus už bilietą sumokėtus pinigus.
VVTAT sakė, kad pagal Reglamentą 261/2004 visada atsakingas skrydį vykdantis oro vežėjas, o ne, pavyzdžiui, kitas oro vežėjas, kuris galėjo parduoti bilietą ar oro uostas. Kiekviena situacija turėtų būti vertinama individualiai, priklausomai nuo to, kokią informaciją suteikė konkretus oro vežėjas, koks buvo susitarimas su keleiviais.
Tiesa, specialistai pastebi, kad reikėtų atkreipti dėmesį, jog oro vežėjas privalo pasiūlyti alternatyvų skrydį ar kitą kelionės būdą į kelionės tikslo vietą. Tokia alternatyva keleiviui neturėtų kainuoti. Tačiau, jei keleivis pasirenka savo būdą grįžti į kelionės tikslo vietą, visas išlaidas gali tekti dengti pačiam keleiviui. Nebent toks keliavimas būtų aptartas ir suderintas su oro bendrove.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
