Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete trečiadienį vyko klausymai dėl išmokų savivaldybių tarybų nariams reglamentavimo. Komitetas turi parengti pataisas, kurios užtikrintų skaidrų savivaldybių tarybų narių išmokų, kuriomis kompensuojamos su jų kaip tarybos nario veikla susijusios išlaidos, naudojimui.
Išlaidos per plačiai apibrėžtos
Vyriausybės atstovų įstaigos vadovė Daiva Kerekeš teigė, kad savivaldybių reglamentai nepažeidžia įstatymų, tačiau didžiausia problema, kad savivaldybės pačios nusistato išmokų tarybos nariams dydžius.
„Įstatymas nereglamentuoja, kokie dydžiai, jie skiriasi kartais“, – teigė ji.
Kita problema – tarybos nario atsiskaitymo tvarka. Kaip ji atrodys palikta nuspręsti pačioms savivaldybėms.
„Tos atsiskaitymo tvarkos labai įvairios, vienur su vadinamaisiais čekiukais, kitur – be. Įstatyme nenumatyta, kad reikia pasitvirtinti kažkokį kontrolės mechanizmą. Kokie kriterijai turėtų būti atsiskaitymo tvarkoje sudėlioti, kaip tas mechanizmas turėtų veikti – palikta pačioms savivaldybėms apsispręsti. Tų situacijų yra įvairių, ta praktika yra įvairi“, – kalbėjo D. Kerekeš.
Ji siūlė, kad įstatyme būtų nurodytos išmokų „žirklės“, griežčiau reglamentuoti atsiskaitymo tvarką, nurodytas baigtinis išlaidų rūšių sąrašas, aiškiau detalizuota, kad neliktų vietos manipuliacijoms.
„Dabar nurodyta, kad transporto išlaidos. Tai labai platu. Savivaldybės ten įvairių dalykų prisirašo. Kad ir tos kanceliarinės, interneto ryšio, kompiuterinės įrangos... Atsiranda labai platus laukas, kur gali savivaldybės gali įvairiai suinterpretuoti. Pavyzdžiui, kad kiekviena transporto išlaida yra susijusi su tarybos nario veikla“, – dėstė D. Kerekeš.
„Įstatyminė norma buvo „kitos išlaidos“, po kuriomis neribotos fantazijos galimybės atsirado. <...> Kodėl nesuveikė lėšų panaudojimo teisėtumas? Tai, kad jas galima panaudoti teisėtai, įstatymų leidėjas numatęs, bet matome, kad jos buvo neteisėtai panaudotos.
Natūralu, kad turėjo suveikti ir savivaldybės kontrolieriaus institucija, ir vidaus auditas, ir buhalterijoje turėjo tų atsiskaitymų nepriimti. O tas žodelis „kitos“ suteikė tokią galimybę“, – pridūrė komiteto pirmininkas, liberalas Ričardas Juška.
Pagal įstatymą, savivaldybės tarybos nariui kas mėnesį gali būti skiriama išmoka su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo ir kitoms reglamente numatytoms išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija.
Už išmoką atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius, jos dydis, atsiskaitymo tvarka ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas nustatomi reglamente.
Kauno tvarka pažeidžia įstatymus
Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas Gintaras Radavičius sakė, kad visose savivaldybėse yra 1497 tarybos nariai. Vidutiniškai per vieną mėnesį yra skiriama daugiau nei 19 tūkst. kanceliarinėms ir kitoms išlaidoms. Vidurkis vienam tarybos nariui – 330 eurų.
Atėmus didžiausias išmokas teikiančias Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybes vidurkis vienam tarybos nariui siekia – 275 eurai per mėnesį.
„Yra eilė savivaldybių, kur tos sumos ypač mažos, yra, kur ypač didelės. Kazlų Rūdos – 50 eurų per mėnesį, Plungės rajone – 44, Raseiniuose – 50. Ir yra „lyderiai“, kur sudaro labai daug. Kauno miesto – 1079, <...> Kauno rajonas – 1027, Alytaus rajonas – 733, Švenčionių rajonas – 730“, – dėstė savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas.
Jis pastebėjo, kad Kauno miesto reglamente nurodyta, kad išmokos teikiamos neatsiskaitytinai, suvestinė be apskaitos dokumentų. Anot G. Radavičiaus, tai visiškai prieštarauja galiojusiam Buhalterinės apskaitos įstatymui ir dabar galiojančiam Finansinės apskaitos įstatymui.
„Pavyzdžiui, Vilniaus miesto tarybos reglamente aiškiai pasakyta, kad išlaidas patvirtinantys dokumentai turi atitikti <...> nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams – prekių ir paslaugų dokumentai, sąskaitos, kvitai išrašomi tarybos nario vardu, su tiekėjais ir paslaugų teikėjais atsiskaito tarybos narys.
Tokia tvarka galioja ir Alytaus mieste, kur „čekiukai“ yra su tarybos nario vardu pavarde, asmens kodu ir net gyvenamąja vieta. Piktnaudžiavimui ir klaidoms galimybių nėra“, – teigė G. Radavičius.
„Kontrolės mechanizmas nesuveikia jau pačioje pirmoje stadijoje, kai tarybos nariai pristato tuos dokumentus.
Jeigu dokumente nėra būtinųjų rekvizitų ar tie čekiai yra su kelių minučių skirtumu skirtinguose degalinėse, apskaitos darbuotojas neturi teisės priimti tokio dokumento, nes jis neatitinka.
Filtras, kuris nesuveikia yra administracijos direktoriaus pavaldume esantis Finansinės apskaitos skyrius, kuris ganėtinai lengvai priėmė tuos dokumentus, kurie visiškai neatitinka“, – kalbėjo G. Radavičius.
Pasak jo, išeitis gali būti, kad jei tarybos narys negali pateikti čekio su savo vardu, gali pateikti atsiskaitymo kortele išrašą.
Jis tikino, kad kontrolieriai prisiima kaltę, kad neviešino duomenų apie išmokų dydžių ar savivaldybių tarybų reglamentavimo tvarkų patikrinimus.
„Priimu pastabą, kad per mažai viešiname, bet darbas yra atliekamas“, – teigė G. Radavičius.
„Jeigu kai kur užtenka 40 eurų per mėnesį, tai visiškai nelogiška turėti 1100 ir taip toliau. Siūlymas būtų, kad savivaldybės aprūpintų tarybos narius kanceliarinėmis ir kitomis prekėmis, galbūt būtų klausimas dėl biuro nuomos, ko savivaldybė negalėtų suteikti, o visa kita turėtų būti apmokama pagal tarybos nario darbą.
Matyt, tikslinga padidinti tą atlyginimą, į kurį būtų integruojama ir jo patiriamos kanceliarinės, pašto ar įmaučių pirkimo išlaidos. Kanceliarines prekes turėtų aprūpinti savivaldybių tarybos“, – išeitį iš susiklosčiusios situacijos siūlė G. Radavičius.
Jis taip pat siūlė skirtingas išmokas taikyti pagal savivaldybių dydį, posėdžių dažnumą.
Pasiūlė, kaip spręsti
Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo pagal savivaldybių dydį nustatyti darbo užmokestį tarybos nariams. Savivaldybėse, kuriose yra daugiau, nei 500 tūkst. gyventojų, suma siektų 1 vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (VMDU), nuo 100 iki 500 tūkst. gyventojų – 0,9 VMDU, nuo 50 iki 100 tūkst. – 0,7 VMDU, nuo 15 iki 50 tūkst. – 0,5 VMDU, iki 15 tūkst. – 0,3 VMDU.
2023 m. sausį VMDU siekė 1684 eurus „ant popieriaus“. Jei tvarka būtų patvirtinta, pavyzdžiui, Vilniuje „į rankas“ tarybos narys gautų 1019 eurų. Antrosios grupės savivaldybių tarybų nariai – 917 ir taip toliau mažėjančia tvarka.
R. Juška pastebėjo, kad nors tai atrodo kaip dideli atlyginimai, kartu siūloma atsisakyti visų „čekiukų“ ir kanceliarinių išmokų. Jis pasiūlė tik palikti galimybę įsigyti kompiuterį, jei jo negali suteikti savivaldybės administracija.
„Mokam darbo užmokestį savivaldybių tarybų nariams ir viskas. O jie tame skaičiuje turi ir nuomas, ir veiklas, ir padangas, ir kurą. Iš to darbo užmokesčio tegu perka ir tegu naudoja“, – kalbėjo R. Juška.
Jei politikas nelankytų tarybos, komitetų ir komisijų posėdžių, jam būtų mažinamas atlyginimas.
Komitete svarstyta, kad atlyginimus reikėtų nustatyti pagal pareiginės algos bazinį dydį. Savivaldybių asociacijos atstovai sutiko, kad atlyginimų dydį galima nustatyti ir pagal šį dydį. Konservatorius Audrius Petrošius pasiūlė, kad tarybų narių atlyginimai galėtų siekti kažkokį procentą tos savivaldybės mero atlyginimo.
Komitetas nusprendė remtis A. Petrošiaus siūlymu. Tarybų nariams būtų mokamas atlyginimas, kuris siektų iki 20 proc. tos savivaldybės mero atlyginimo. Komitetų pirmininkai gautų 20 proc. didesnį, o jų pavaduotojai – 10 proc. didesnį atlyginimą, nei eilinis tarybos narys. Tarybos opozicijos lyderis taip pat gautų 20 proc. didesnį atlyginimą.
Kitą savaitę Seimas turėtų apsispręsti dėl komiteto pasiūlymų. Nauja tvarka įsigaliotų nuo liepos 1 d.
Praėjusią savaitę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė paskelbė, kad jos partija siūlys įteisinti tarybos narių algas, aprūpinti juos darbui reikalingomis priemonėmis.
„Daugelio savivaldybių išmokų tvarkos nepakankamai skaidrios ir ydingos. Matome, kad tai liečia ir rinkiminius komitetus, ir skirtingų(!) partijų atstovus“, – feisbuke rašė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji priminė, kad Seime yra 53 buvę savivaldybės tarybų nariai, priklausantys įvairioms frakcijoms.
„Aš nežinau, kiek dabar veikiančių politikų turėtų prisiimti vienokią ar kitokią atsakomybę, matyt 99 proc. Nes visiems galima užduoti klausimų, tik nežinau, ar visų atsakymai patenkins visus“, – rašė konservatorė.
Politikė teigia, jog kaip alternatyva visų jų pasitraukimui iš pareigų, galėtų būti tarybos narių išmokų tvarkos sureguliavimas.
Pasak jos, partija yra parengusi įstatymo projekto versiją, kurioje būtų numatytas „adekvatus darbo užmokestis“, tačiau pabrėžė, kad jis negali prilygti darbo užmokesčiui. Pasak jos, šis užmokestis galėtų siekti 10 proc. savivaldybės mero algos.
Taip pat siūloma svarstyti įpareigojimą savivaldybių administracijoms tarybos narius aprūpinti jų veiklai reikalingomis priemonėmis, tokiomis kaip telefonas ar kompiuteris bei „nedidelę metinę lėšų sumą“, kuri gali būti skiria ataskaitos išleidimui arba informacijos viešinimui.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad po klausymų komiteto konservatoriai inicijuos visų frakcijų seniūnų susibūrimą ir apsisprendimą dėl galutinės įstatymo projekto redakcijos. Anot jos, šie pokyčiai turi būti pasiekti plačiu bendru frakcijų sutarimu.
Konservatorių frakcijos seniūnės teigimu, įstatymo pataisos turi būti priimtos per birželį ir įsigalioti nuo liepos 1 dienos.
Savivaldybių tarybų narių kanceliarinių išmokų skaidrumo klausimą iškėlė visuomenininkas Andrius Tapinas. Anot jo, kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti.
Dėl šios situacijos pasiaiškinti turėjo ir Kauno miesto tarybos nare buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri galiausiai nusprendė trauktis iš užimamų pareigų.
Prezidentas trauktis paragino ir Kauno savivaldybės taryboje dirbusius finansų bei kultūros ministrus Gintarę Skaistę ir Simoną Kairį, kilus abejonių ir dėl jų išlaidų skaidrumo. G. Skaistė pranešė grąžinusi savivaldybei beveik 14 tūkst. eurų – dalį sumos, kurią išmokomis gavo dirbdama miesto taryboje.
