„Šiandien manoma, kad apie 80 proc. žmonių yra besimptomiai ir galbūt diagnozuojama tiktai vidutiniškai tik 6 proc. atvejų. Lietuvoje, galima galvoti, kad gal tik maždaug 3 proc. buvo diagnozuoti. Nes juk epidemiologinių tyrimų juk nėra“, – kalbėjo jis.
Visgi profesorius neskubėjo tvirtinti, kad, vertinant pagal procentus, didžioji dalis šalies gyventojų turėjo užsikrėsti ar užsikrės šiuo virusu.
„Pirmiausia tai galėjo būti tie, kurie kontaktavo užsienyje su tais žmonėmis, kurie galėjo perduoti virusą, kurie jau buvo užsikrėtę ir toliau – tų žmonių artimiausi kontaktai.
Šiaip yra paskaičiuota, kad 45 proc. žmonių užsikrečia nuo tų, kurie neturi simptomų, 40 proc. – nuo tų, kurie simptomų tuo momentu neturi, kai perduoda virusą, bet artimiausiu metu jie išsivystys, 5 proc. nuo tų, kurie simptomų niekada neturės“, – dėstė S. Čaplinskas.
Užsikrėsti nuo paviršių – menka rizika
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad dar 10 proc. užsikrečia nuo užterštų paviršių. Visgi, jo teigimu, jei tikimybė užsikrėsti parduotuvėje nuo užterštų paviršių egzistuoja, ji yra ne tokia didelė, kiek žmonės įsivaizduoja. Ypač ji nėra didelė, jei yra laikomasi asmens higienos taisyklių.
„Todėl man tie svarstymai, kad galbūt žmogus užsikrėtė parduotuvėje, kelia labai dideles dvejones. Galima teoriškai, bet praktiškai reikėtų ieškoti viruso artimiausioje aplinkoje“, – sakė S. Čaplinskas.
Jis priminė, kad didžiausias plitimas būna tarp šeimos arba kolektyvo narių kurie nuolat glaustai bendrauja toje pačioje uždaroje patalpoje. Todėl neatsitiktinai vieni tarp dažniausiai užsikrėtusių yra ir medikai.
Piktesnis už gripą, bet tymai plinta labiau
Komentuodamas dabar matomus viruso užkrečiamumo ir mirštamumo rodiklius ULAC vadovas neslėpė, kad iš pradžių jie vertinti grėsmingiau.
„Dabar matoma, kad šis virusas yra gal du kartus piktesnis už gripą ir kelias dešimtis kartų mažiau piktas už kitus koronavirusus – SARS, MERS ir pan.
Užkrečiamumo prasme jis vėlgi yra labiau užkrečiamas negu gripas, bet keliolika kartų mažiau užkrečiamas nei kokie vėjaraupiai ar tymai. Aišku, nuo vėjaraupių ir tymų yra prieinama vakcina“, – sakė jis.
S. Čaplinsko teigimu, taip ir mirštamumas nuo COVID-19 yra gal 10 kartų didesnis nei gripo, bet jis nėra toks didelis, kaip buvo manoma pačioje pradžioje.
„Savaime aišku, tai priklausys nuo to, kaip greitai žmogus papuls į gydymo įstaigą, kiek efektyviai bus suteikta medicinos pagalba.
Jei imsime grupę sunkiai sergančių žmonių, patenkančius į reanimaciją ir sunkiai sergančius Covid-19, tai miršta kas antras. Bet jei paimsime tuos, kurie serga išreikšta klinikine forma, turi kažkokius simptomus, jo mirštamumas bus visai kitas. Bet kuo daugiau diagnozuojame besimptomių formų, tuo aiškiau, kad tas mirštamumas labai ryškiai krenta.
Bet bendras dėsnis galioja tas pats – žmonių su ŽIV infekcija mirštamumas yra du kartus didesnis. Tačiau visi jau išmoko, kad turintiesiems lėtines ligas sergamumas yra 6 kartus didesnis, mirštamumas 12 kartų“, – sakė jis.
Prognozuotų trečią bangą
Nors kai kurios pasaulio šalys jau prabyla apie galimai kylančią antrąją koronaviruso bangą, S. Čaplinskas sakė manantis, kad realiau galbūt būtų kalbėtų net apie trečią bangą. Negana to, priduria, kad su šiuo virusu gali tekti gyventi ilgą laiką ir daugiau įtampų gali lydėti ne tik artimiausią rudenį bei žiemą.
„Jau dabar pasaulis tapo kitoks ir jis bus toks arba kol savaime pats virusas neužges, nors kol kas matome, kad šiame etape tai yra neįmanoma.
Taip pat daug kas priklauso nuo to, kaip jis mutuos, kiek žmonių įgis kolektyvinį imunitetą. Panašu, kad kol kas tai greitai nevyksta, tad belieka laukti vakcinos. Taigi mažų mažiausiai dar kitą rudenį ir kitą žiemą, ko gero, turėsime panašią problemą“, – kalbėjo ULAC vadovas.
Nežinomas paplitimo mastas šalyje
Profesorius, paklaustas, kaip vertinantis pirmus signalus apie kitose šalyse fiksuojamus galimai naujus viruso protrūkius, svarstė, kad galbūt jau reikėtų kalbėti net apie trečią bangą.
„Pasakyčiau kitaip, ta pirmoji banga Lietuvoje buvo tie žmonės, kurie atvežė virusą. Ir čia nepadarėme visko, ką galėjome ir ką privalėjome padaryti, bet ką, pavyzdžiui, darė kolegos latviai – mes dėl įvairių priežasčių tų žmonių netestavome.
Bėda ta, kad laiku nebuvo pasirūpinta testais. Ir toliau nuo tų įvežtinių atvejų ėjo antroji banga – vietiniai užsikrėtimo atvejai. Ir virusas paplito, tik bėda, kad nežinome, kur Lietuvoje paplito“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Kartu jis pabrėžė, kad didžiąją dalį užsikrėtimo atvejų lemia tie, kurie ligos plitimo metu nejaučia simptomų.
„Ir mes dabar situacijos nežinome, kiek dabar kur yra tokių žmonių, kurie patys nežinodami perdavė virusą. Todėl tai, apie ką visi kalba – antrąją bangą, aš gal pavadinčiau trečiąja banga.
Tada, kai vėl atsiras palankios sąlygos virusui plisti, ypač rudenį, kada grįšime į kolektyvus, būsime uždarose erdvėse ilgesnį laiką arti vienas kito, tada didesnė tikimybė kad nuo tų besimptomių atvejų atsiras tokių žmonių, kuriems išsivystys ryškūs ligos simptomai. O toks žmogus išskiria daugiau viruso ir galima turėti didesnį susirgimų šuolį“, – įspėjo pašnekovas.
Paklaustas, ką manantis apie svarstymus, kad antros bangos gali visai nebūti, S. Čaplinskas vėl siūlė paanalizuoti dabartinę situaciją.
„Matome, kad virusas yra, dauguma atvejų yra vietiniai ir jų toliau bus. Matome, kad pasaulyje dabar tik daugėja užsikrėtusių asmenų. Tad atsivėrus sienoms visada turėsime ir įvežtinių atvejų. Taip išeina, kad apsisaugoti nepavyks“, – konstatavo profesorius.
Tikras ar sukurtas virusas?
Pasiteiravus, kiek realu kad virusas galėjo „ištrūkti“ iš laboratorijos, S. Čaplinskas neskubėjo atmesti tokios versijos.
„Faktas yra tai, kad virusas iš turgaus labai plačiai išplito, bet pavieniai atvejai buvo registruoti ir prieš tai – dar gruodžio ar lapkričio pabaigoje. Toje pačioje Prancūzijoje palikti mėginiai tą rodo.
Kitas klausimas, kaip jis papuolė į Uhano turgų. Tai, kad jis iš ten išplito, faktas. Ar galėjo būti taip, kad tai – gamtos „produktas“?
Šiandien daugiausiai žmonių visgi tuo tiki, bet yra tam tikri mokslininkų nuogąstavimai ir tam tikri pateikiami faktai, kad dėl tam tikrų manipuliacijų tyčia ar netyčia galbūt į koronavirusą įsimaišė kitų virusų genai – to paties ŽIV ar net tuberkuliozės. Čia iki galo dar neaišku, neapsiimu sakyti, kad tai tik sąmokslo teorija. Bet tai esmės nekeičia – šis virusas jau yra“, – kalbėjo jis.
ULAC vadovas pridūrė, kad apskritai gamtoje tiek daug virusų yra, ji pati juos nuolat sukuria ir juos tereikia surasti.
„Kitas dalykas, jei šio viruso savybės atsirado dėl tam tikrų manipuliacijų, tai pagal logiką turėtų būti taip, kad kas buvo natūraliai neintegruota, tai plisdamas virusas, pereidamas iš vieno žmogaus kitam, turėtų tų svetimų geno dalių atsikratyti. Tokiu būdu tikėtina prielaida, kad virusas turėtų mutuoti į mažiau „piktą“ pusę“, – pabrėžė jis.
