Pasak profesoriaus, šį žingsnį žengti reikėjo jau anksčiau, mat tai padės sumažinti gyventojų jaučiamą įtampą.
„Panaikinti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių. Labai sveikintinas, nors ir gerokai vėluojantis sprendimas. Tai leis sumažinti gyventojų įtampas, pyktį ir dalinai amortizuos pandeminį nuovargį“, – sako S. Čaplinskas.
Pasak profesoriaus, dabar svarbiausia yra kiekvieno žmogaus asmeninės užsikrėtimo rizikos mažinimas.
„Prie asmeninės rizikos mažinimo labai prisidėtų nemokami greitieji testai namų sąlygomis, kuriuos po du į savaitę kiekvienam (kaip Jungtinėje Karalystėje) galėtų skirti valstybė. Tokiu būdu žmonės būtų įgalinti priimti informuotą sprendimą dėl savo elgsenos, t.y rizikos užsikrėsti ir užkrėsti kitus, mažinimo. Tai skatintų atsakomybes ir didesnį visuomenės įsitraukimą į pandemijos valdymą.
Savanoriškas testavimas kartu su vakcinavimu yra pagrindiniai karantino švelninimo komponentai, o komunikacija su visuomene ir švietimas yra svarbiausi palydovai. Asmeninės rizikos valdyme labai svarbu yra pasitikėjimas žmonėmis. Noriu atkreipi dėmesį, kad žmonių asmeninės rizikos valdymo suvokimas ateis ne iš karto.
Palaipsniui ir ne visiems vienu metu. Dėl to neabejotinai tam tikrą laiką turėsime neišvengiamą naujų atvejų skaičiaus augimą. Ir tai ėjimo į naują realybę kaina. Premjerė I.Šimonytė klausė, kokie yra epidemiologiškai saugaus žmogaus kriterijai? Atsakau: tokių nėra, nes kalbėti reikia ne apie visišką saugumą, o apie rizikos mažinimą“, – pastebi prof. S. Čaplinskas.
