„Švedijoje gyvenimas teka įprasta vaga: mokslininkai aiškina prieštaringai vertinamą modelį. Švedijos gydytojams ir mokslininkams vis didesnį nerimą kelia Švedijos vyriausybės pasirinktas kovos su COVID-19 modelis.
Kitaip nei kaimynės šiaurėje, Švedija pasirinko gana švelnią strategiją, grindžiamą matematiniu modeliavimu ir prielaida, kad perdėtai stiprus reagavimas yra labiau žalingas nei nepakankamas.
Vyriausybė uždraudė didesnius nei 50 žmonių susibūrimus, bet tai netaikoma mokykloms, restoranams ir sporto salėms, nors 3 046 žmonių testai buvo teigiami.
Tarp Skandinavijos valstybių daugiausia patvirtintų COVID-19 atvejų (3 066) tenka Norvegijai, bet daugiausiai mirčių atvejų registruota Švedijoje (92). Norvegijoje ir Danijoje jų skaičius atitinkamai siekia 15 ir 41.
Žmonių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė: vieni sako, kad vieša valdžios institucijų kritika tik mažina visuomenės pasitikėjimą valdžia tuo metu, kai to labiausiai reikia.
Kiti įsitikinę, kad Švedija ritasi link biblijinio masto katastrofos ir kad kryptį būtina keisti. Deja, nė viena iš šių nuomonių nėra pagrįsta tiesiogine pasaulinės pandemijos patirtimi.
Švedijos visuomenės sveikatos priežiūros institucijos paskelbė tam tikrus modelius, kuriais būtų vadovaujamasi ekstremaliomis aplinkybėmis: kurios ligoninės turės sustiprinti pajėgumus esant labai dideliam COVID-19 sergančių pacientų antplūdžiui.
Remiantis šiais modeliais, akivaizdu, kad Švedijos vyriausybė numato gerokai mažiau hospitalizuojamųjų skaičių 100 000 gyventojų nei numatoma kitose šalyse, įskaitant Norvegiją, Daniją ir JK. Mirčių skaičius Švedijoje, prognozuojamas remiantis JK modeliais, yra daug didesnis nei skaičiuojamas pagal Švedijos vyriausybės modelius.
Švedijos valdžios institucijos mano, kad daugybė užkrėstų žmonių neturi simptomų ir kad vos vienam iš penkių besikreipiančių medicininės pagalbos prireiks hospitalizacijos.
Šiuo metu sunku pasakyti, kiek yra tokių žmonių, nes Švedijoje nevykdoma sisteminga patikra ir neatliekami antikūnų tyrimai, kurie leistų nustatyti, kiek žmonių iš tikrųjų turėjo COVID-19 ir kiek yra pasveikusių. Tačiau toks krūvio ligoninėms nepakankamas įvertinimas gali turėti katastrofiškų padarinių.
Grupinis imunitetas
Geriausias COVID-19 atvejų mirštamumo rodiklis šiuo metu sudaro 0,5–1,0%. Palyginimui, 1918–1919 m. plintant ispaniniam gripui, kai kuriose Šiaurės Švedijos vietose šis rodiklis siekė 3% .
Vidaus transporto ir ryšių sistemos Švedijoje tuo metu buvo mažiau išvystytos nei daugelyje kitų šalių ir tai padėjo sulėtinti epidemijos plitimą.
Trumpuoju laikotarpiu tai gali būti geras dalykas, tačiau kadangi grupinis arba vadinamasis “bandos“ imunitetas su pirmąja banga nebuvo pasiektas, nusirito dar bent dvi papildomos ispaninio gripo epidemijos per metus. Antrosios infekcijos bangos laikotarpiu mirštamumas buvo didesnis nei pirmosios.
Pasimokę iš to, daugelis Švedijos žmonių šiuo metu optimistiškai vertina galimybę, kad tarp gyventojų susiformuos grupinis imunitetas. Lyginant su ispaniniu gripu, COVID-19 nėra tokia sunki infekcija, nes daugeliui žmonių, kaip manoma, jokie jos simptomai nepasireiškia.
Nors infekcijos besimptomiškumas prisideda prie greitesnio jos plitimo, tai taip pat reiškia, kad „bandos imuniteto“ riba yra apie 60%.
Ji gali būti greitai pasiekta tose šalyse, kurios netaiko intensyvių švelninimo ar slopinimo strategijų.Galų gale, atsižvelgiant į šiuo metu nevienodą ir santykinai nedidelį viruso plitimą Švedijoje, ši strategija gali nepasirodyti neatsargi“, – rašo profesorius.
Šaltinis: World Economic Forum
