A. Bužinskas antradienį žurnalistams pasakojo, kad atminimo lentą generolui K. Škirpai norėję Vilniuje pakabinti Nacionalinio susivienijimo atstovai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, Kultūros paveldo departamentą, bet iš šių institucijų leidimo kabinti lentos negavo. Tada, pasak sostinės savivaldybės administracijos vadovo, Nacionalinis susivienijimas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl leidimo ant pastato kabinti lentą, tačiau leidimo taip pat negavo, bet atminimo lenta penktadienį buvo užkabinta. Anot A. Bužinsko, būtent teismas kreipėsi savivaldybę dėl galimai neteisėtų veiksmų padarinių pašalinimo.
„Tai čia iš principo yra toks pat vandalizmas, kai mieste vaikai, paaugliai ateina, pritagina ant svetimo turto grafičių ir niekas neklausia, ar savivaldybė atėjo ir nuvalė grafičius teisėtai. Tai čia yra lygiai tokia pati situacija, tad šiek tiek reiktų pereiti ne į tai, kaip mes vertiname generolą (K. Škirpą – ELTA) – gerai ar blogai – o apie tai, ar mes laikomės teisės aktų, ar nesilaikome. Tai teisės aktų yra nesilaikoma“, – žurnalistams antradienį savivaldybėje sakė A. Bužinskas.
Anot jo, įstatymų pažeidimu galima traktuoti ir antradienį prie savivaldybės Nacionalinio susivienijimo ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos surengtą piketą, kadangi jam leidimas taip pat nebuvo duotas. Tiek dėl šio renginio, tiek dėl veiksmų, pakabinant K. Škirpai skirtą atminimo lentą, pasak A. Bužinsko, savivaldybė kreipsis į policiją.
„Šios dienos mitingas buvo dar vienas teisės aktų pažeidimas, nesilaikant Susirinkimų įstatymo. Buvo nepranešta apie renginį ir dar kartą pažeisti įstatymai. Tai savivaldybė tai fiksuoja, kreipsis į policiją. Pažeistibent du Baudžiamojo kodekso straipsniai dėl veiksmų, kas buvo su lenta padaryti. Taip pat šiandien ir Susirinkimų įstatymas pažeistas“, – dėstė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas.
Jis patikslino, jog dėl piketo prie savivaldybės antradienį Nacionalinis susivienijimas sostinės valdžią buvo informavęs, tačiau, kaip pastebėjo A. Bužinskas, renginyje dalyvavo daugiau negu 15 žmonių, nors buvo nurodyta, jog dalyvaus ne daugiau minėto skaičiaus, taip pat piketas įvyko, neišlaikius tinkamo atstumo nuo savivaldybės pastato.
Pasak A. Bužinsko, natūralu, kad istorinių asmenybių įamžinimo klausimų sprendimas užtrunka, tad, anot jo, dėl to, kad trejus metus diskutuojama dėl K. Škirpos atminimo, stebėtis esą nereikėtų, juo labiau, kaip teigė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, minėta istorinė asmenybė vertinama nevienareikšmiškai.
„Pavyzdžiui, yra šviesaus atminimo Aloyzas Sakalas. Jo atminimo lenta yra derinama beveik metus dėl to, kad yra procedūros, yra istorinė atmintis ir visi žingsniai turi būti padaryti. Negali iš neteisės ginti kažkokia apeliacija į teisę“, – dėstė A. Bužinskas.
Jis teigė, kad nuo Lietuvos apeliacinio teismo pastato nukabinta K. Škirpai skirta atminimo lenta šiuo metu yra savivaldybės įmonės „Grinda“ aikštelėje. Pasak A. Bužinsko, ji Nacionaliniam susivienijimui bus grąžinta tada, kai partija „Grindai“ sumokės už lentos nuėmimo darbus.
„Kol kas mes lentos neatiduosime, nes „Grindos“ darbus (atminimo lentos K. Škirpai pakabinimo – ELTA) iniciatoriai turės padengti, kad miestiečiams tai nieko nekainuotų“, – dėstė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Jis tikslios sumos, kokią bus prašoma padengti Nacionalinio susivienijimo, neįvardijo, bet teigė, kad tai bus susiję su automobilio nuoma, darbuotojų darbo užmokesčiu.
„Faktas, kad mes kreipsimės ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nes „Grindos“ darbuotojai buvo atstumdyti, buvo jiems trukdoma dirbti“, – teigė A. Bužinskas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pažymėjo manantis, kad Nacionalinio susivienijimo pasipiktinimas sostinės valdžios veiksmais, nukabinant K. Škirpai skirtą atminimo lentą, tėra pigus populizmas.
„Kai tu darai isteriją dėl savo neteisėtų veiksmų, kad kažką savivaldybė neteisėtai padarė, tai yra pigus populizmas“, – reziumavo A. Bužinskas.
S. Kairys: nelegaliai Vilniuje pakabinta lenta K. Škirpai – ant provokavimo ribos balansuojantis poelgis
Praėjusią savaitę sostinėje savavališkai pakabinta atminimo lenta dviprasmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai – politiškai motyvuotas ir „ant provokavimo ribos“ balansuojantis poelgis, įsitikinęs kultūros ministras Simonas Kairys.
„Ta lenta, pirmiausia, buvo pakabinta nelegaliai ir demokratinėje visuomenėje, demokratiškoje šalyje reikia gerbti įstatymus, tvarkas. Taip, demokratijoje yra nuomonių raiškos įvairovė, bet šis poelgis yra ant provokavimo ribos“, – Eltai antradienį teigė S. Kairys.
„Manau, kad taip (elgtis – ELTA) nėra teisinga, ypač, kai rinkimai ant nosies ir bandoma tam tikrus aspektus susidėlioti“, – pažymėjo ministras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad demokratinėje valstybėje galiojančios tvarkos nepaisymas rodo nepagarbą ne tik šaliai, bet ir istorinei asmenybei, kurios atminimą siekiama įamžinti nelegaliais būdais.
„Kai kalbame apie įamžinimą, yra tam tikros tvarkos ir būtų pagarbu jų laikytis. Kitaip mes ir tos asmenybės negerbiame, kurią norime gerbti, jei nekreipiame dėmesio į kelią, kaip tie įamžinimo ženklai turi būti realizuojami“, – sakė S. Kairys.
„Kalbame ne tik apie Škirpą – yra daug iniciatyvų vienaip ar kitaip kažką įamžinti. Tai visi tie dalykai (...) turėtų subręsti visuomenėje ir būti įvykdomi pagal taisykles“, – pabrėžė ministras.
ELTA primena, kad sekmadienį po pietų „Grindos“ darbuotojai su policijos palyda atvyko nukabinti penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, su savivaldybe nesuderintos ir ant Lietuvos apeliacinio teismo rūmų pakabintos kontraversiškai vertinamo pulkininko K. Škirpos atminimo lentos.
Ši atminimo lenta buvo pakabinta Nacionalinio susivienijimo iniciatyva.
Generolo atminimo stojus ginti kelioms dešimtims protestuotojų, pareigūnams juos nuo memorialo teko patraukti jėga. Galiausiai lenta buvo nukabinta, trys pareigūnų nurodymų nevykdę asmenys buvo sulaikyti.
Kaip Eltai teigė Vilniaus savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė, K. Škirpos atminimo lenta visuomenėje kurstė neapykantą. Politikės teigimu, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.
Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
