„Teismas paliko galioti žemesnių instancijos teismų sprendimus, kuriais K. Strupas buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo“, – BNS sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.
Trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad nenustatė esminių Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų ir pripažino, kad teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Šis teismo verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.
Bylą nagrinėjo antrą kartą
64 metų habilituoto daktaro K. Strupo baudžiamoji byla Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta antrą kartą. Dabar ji buvo nagrinėjama pagal nuteisto mediko kasacinį skundą.
Žinomas chirurgas teismo prašė panaikinti jam nepalankius teismų sprendimus ir bylą jam nutraukti. Jis teigė, kad teismai įrodymus vertino selektyviai, atsietai nuo kitų bylos duomenų, pirmenybę suteikė jo ir pacientės susitikimo vaizdo ir garso įrašui, jo nelygino ir nevertino su kitais bylos duomenimis ir padarė nepagrįstą, faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad pacientė kaip kyšį perdavė, o jis iš jos priėmė materialinę vertę turintį objektą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 metų kovą mediką pripažino kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo ir skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą. Pacientė pripažinta kalta dėl smulkaus papirkimo, jai skirta 4,5 tūkst. eurų bauda.
Šiuo nuosprendžiu K. Strupas buvo nuteistas už tai, kad savo darbo kabinete iš pacientės per du kartus priėmė nenustatyto dydžio kyšį už operacijos atlikimą jos pageidaujamu metu.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas sprendimą pakeitė ir mediką išteisino, tačiau 2021 metų balandį Aukščiausiasis Teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Tų pačių metų gruodį šis teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo buvęs vienos didžiausios šalyje gydymo įstaigos vadovas pripažintas kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo, o jam neteisėtą atlygį davusi pacientė – kalta dėl smulkaus papirkimo.
Teismas konstatavo, kad K. Strupas, būdamas Santaros klinikų generaliniu direktoriumi ir praktikuojančiu chirurgu, 2018 metų sausio mėnesį iš pacientės paėmė kyšį už tai, kad jos pageidaujamu laiku jis pats atliktų jai operaciją.
Neoficialus atsiskaitymas – nepateisinamas
Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija savo nutartyje nurodė, kad prieš tai bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas išanalizavo vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotą pacientės ir K. Strupo elgesį bei pokalbių turinį per susitikimus, palygino šiuos duomenis su nuteistųjų parodymais, įvertino jų nenuoseklumą ir neatitikimus tarpusavyje, aiškinant, kas buvo perduota K. Strupui, negalėjimą logiškai paaiškinti kai kurių veiksmų ir pokalbio metu pasakytų frazių.
„Šių duomenų visuma, susieta į logišką ir nuoseklią grandinę, leido apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, kad K. S. iš pacientės priėmė atlygį už pageidaujamą teisėtą jo veikimą (t. y. operacijos atlikimą jos pageidaujamu metu), ir paneigti nuteistųjų versijas apie tai, kad buvo perduodami kiti daiktai (lapelis su asmens duomenimis, USB laikmena su medicinine informacija, vizitinė kortelė ir kt.), o ne kyšis“, – paskelbė Aukščiausiasis Teismas.
Teisėjų kolegija priminė, kad neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas nė vienai profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo, nešališkumo ir t. t.
„Neoficialūs simboliniai atsiskaitymai yra priešinga teisei veika. Todėl tiek kyšis, tiek dovana papirkėjo požiūriu gali būti įrankis savo tikslams pasiekti – atitinkamo paperkamo asmens veikimo ar neveikimo. Duodant kyšį teisėto veikimo ar neveikimo atveju, tokį kyšininkavimą dažniausiai lemia noras išreikšti dėkingumą, o ne sąmoningas nusikalstamos veikos siekimas“, – rašoma teismo pranešime.
Pasak teismo, papirkėjo dėkingumas už kyšio priėmėjo vaidmenį (realų ar įsivaizduojamą), kuris yra išimtinai susijęs būtent su pastarojo pareiginių funkcijų vykdymu, yra pakankamas pagrindas, kartu su kitais nustatytais požymiais leidžiantis konstatuoti kyšininkavimą.
Kyšis – bet kokios formos nauda
Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad pripažįstant tam tikrą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, jog šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu. Įstatymo nuostatos nesieja kyšio išskirtinai tik su pinigais ar materialią vertę turinčiais objektais.
„Tai, kad baudžiamojo proceso metu nepavyksta nustatyti, koks konkrečiai objektas valstybės tarnautojui ar jam prilyginamam asmeniui buvo perduotas, savaime neužkerta kelio taikyti asmeniui baudžiamąją atsakomybę už kyšininkavimą“, – paskelbė Aukščiausiasis Teismas.
Pasak šio teismo, kyšio dalyku gali būti bet kokia forma išreikšta nauda – svarbu nustatyti, kad ši nauda yra gaunama kaip atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo veikimą arba neveikimą. Be to, kyšis turi turėti tam tikrą ekonominę vertę rinkoje, egzistuojančią objektyviai. Kyšį sudaranti nauda paprastai pagerina ją gaunančio asmens turtinę padėtį arba patenkina kitus jo interesus.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatytas faktinių aplinkybių kontekstas rodo, jog K. Strupui buvo perduotas turtinis atlygis, tik tiksliai nenustatyta, ar tai buvo piniginė kupiūra, ar kitos formos atlygis (dovanų kuponas ir pan.), bet iš garso įrašų duomenų nustatyta, kad už tai būtų galima įsigyti alkoholinio gėrimo.
Be to, pasak teismo, vaizdo įrašuose užfiksuotas K. Strupo elgesys aiškiai rodo, kad jis suprato priimantis iš pacientės nepagrįstą atlygį už jo, kaip gydytojo, teikiamas paslaugas, nepagrįstai teikiant jai prioritetą, o ne bendra ligoninėje nustatyta tvarka.
Dirba klinikų centro vadovu
Šiuo metu K. Strupas yra Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovas. Jis operuoja ir konsultuoja Santaros klinikų pacientus, BNS informavo klinikos.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos BNS informavo, kad K. Strupui buvo išduota nauja licencija pagal tą pačią turimą jo profesinę kvalifikaciją.
„Gydytojas gali teisėtai verstis medicinos praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigose“, – rašoma tarnybos atsakyme BNS.
Neseniai buvo pranešta, kad K. Strupas vadovavo kepenų transplantacijos komandai iš neplakančios širdies donoro.
2008 metais žinomas medikas buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ karininko kryžiumi.
Tais pačiais metais jo vadovaujami chirurgai pirmą kartą Lietuvoje atliko kasos ir inkstų transplantacijas, o nuo 2011 metų pradėjo sunkiai sergančius onkologinius pacientus gydyti naujuoju būdu – hipertermine peritonite chemoterpapija.
2011 metaus pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse K. Strupas su kolegomis atliko kepenų retransplantaciją – pakartotiną kepenų transplantaciją.
Medikas dirbo chirurgu Vokietijoje, stažavosi Švedijos, Taivano, Prancūzijos, Ispanijos klinikose. Grįžęs į Lietuvą 2002 metais buvo paskirtas Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro direktoriumi.
