Po kilusio skandalo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) penktadienį surengė diskusiją situacijai aptarti.
„Muštynes stebi visas pasaulis“
Diskusijoje dalyvavęs buvęs užsienio reikalų ministras A. Valionis sako, kad įtampos užsienio politikoje yra stebimos jau kelerius metus. Pirma, Lietuva yra atsidūrusi įtampų dėl Baltarusijos ir Rusijos režimų epicentre.
Antra, tam tikri konfliktai vyksta ir šalies viduje. Kaip pavyzdį A. Valionis išskyrė valdančiųjų konfliktą su prezidentu Gitanu Nausėda dėl atstovavimo Europos Vadovų taryboje (EVT) arba diskusijas dėl Seimo, Vyriausybės atstovų patarėjų kompetencijų.
„Tos muštynės stebimos viso pasaulio. Informacija, kaip dabar matome, nesidalijama tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Vyriausybės. Reiškia, užsienis gauna dvejopus signalus ir galų gale darosi neaišku, kaip reaguoti“, – kalbėjo A. Valionis.
Jo pastebėjimu, šiuo metu Lietuva siunčia dviprasmę žinutę savo užsienio partneriams, o to nesprendžiant Lietuva gali susidurti su didelėmis ekonominėmis problemomis.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška skaičiuoja, kad nutraukus sutartį su „Belaruskalij“, įmonei gali tekti mokėti 0,5 mlrd. siekiančias baudas.
Buvusio ministro vertinimu, jei Lietuvai reikėtų sumokėti tokio dydžio baudas, tai šaliai būtų nepakeliama našta.
„Matyt, ministrė pirmininkė gerai žino skaičius, ne vieną biudžetą yra suformavusi kaip Finansų ministerijos darbuotoja. Šios „vertybinės“ politikos finansines problemos virsta milžiniškomis ekonomikos problemomis“, – teigia A. Valionis.
Nesolidi ir nuostolinga užsienio politika
Buvęs užsienio reikalų ministras mano, kad dabartinė Lietuvos užsienio politika yra „nesolidi, nerimta ir nešanti visokeriopus nuostolius“.
A. Valionis išskiria kelias priežastis, kodėl taip yra: blogas administravimas, atskirų valstybės valdymo šakų nesusitarimas ir neprofesionalumas.
„Pešamės savo smėlio dėžėje, o pasekmės visai Lietuvai gali būti milžiniškos. Ne tik politinės ar reputacinės, bet ir ekonominės“, – sako A. Valionis.
Buvęs ministras kategoriškas – Lietuvai prabilus apie sankcijas, jas reikia vykdyti kartu su partneriais.
„Jeigu mes kartu sutariame vykdyti kokias nors sankcijas ir mūsų ne vieną kartą deklaruota moralinė nuostata, kad sankcijų reikia, tai raskime išeitį, susiveržkime diržus ir darykime, ką turime daryti. Sprendimai turi būti pasverti ir padaryti realiai žinant ir įvertinant galimas neigiamas pasekmes. To, atrodo, niekas nesiruošia daryti“, – teigia A. Valionis.
Jo vertinimu, Lietuva jokiu būdu neturėtų sprendimų priimti viena, o kaip tik atvirkščiai – reikėtų tartis su partneriais, kad šaliai pavyktų išvengti milžiniškų baudų.
„Jeigu vieni norime bėgti prieš traukinį nesusitarę nei su NATO, nei su ES partneriais, už tai sumokame patys. Jeigu yra sankcijos, įkalbėkime galų gale norvegus, kurie aiškiai pasakė, kad ir toliau priims šias trąšas – tai yra dar vienas būdas uždaryti gavėjus, kalbėkimės su ES, tarkimės, ką daryti“, – svarsto A. Valionis.
Siūlo kuo greičiau nutraukti sutartį
LSDP užsienio reikalų komiteto pirmininkas, buvęs ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas dabartinę užsienio politikos situaciją vertina kaip sudėtingą ir komplikuotą.
R. Motuzas stebisi, kad visad pasisakę už sankcijas Baltarusijos režimui valdantieji savotiškai pametė pažadus imtis šių sprendimų. Ypatingai jį stebina susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio pozicija.
„Susisiekimo ministras spalio pradžioje lankėsi JAV. Svarbiausias vizito tikslas buvo šios situacijos dėl sankcijų išsiaiškinimas. <…> Man labai keista, kad yra meluojama. Iš tikrųjų viską žinojo ir vis dėlto pagrindinis tikslas buvo kaip apeiti sankcijas“, – sako R. Motuzas.
„Situacija yra sudėtinga, nes nedrįstama prisipažinti, kad visi apie tai žinojo ir aktyviai dalyvavo susisiekimo ministras“, – priduria R. Motuzas.
Jo nuomone, situaciją reikia spręsti kuo greičiau, mat klausimų jau kyla ne tik politikams, bet ir gyventojams.
„Priimti sprendimus trukdo vaikiškas požiūris. M. Skuodis sako, kad jeigu Vyriausybė priims, tai vykdysime. Vyriausybėje yra ministras, jis turi teikti siūlymus. Pirmiausia turime sutvarkyti juridiškai, išsiaiškinti, nuo kada galime nutraukti sutartį, apie tai informuoti visuomenę ir patrnerius. Apie tai yra labai garsiai kalbama, žinoma, reputacija Lietuvos užsienio politikai padaryta. Klaidų darome, jas reikia pripažinti, bet šiandien reikia informacijos, kaip problemą išspręsime“, – sako R. Motuzas.
Atkreipė dėmesį į migrantus
Kovo 11-osios akto signataras, buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Vytautas Plečkaitis sako, kad priimant bet kokius užsienio politikos sprendimus, šalis turi galvoti apie visas galimas pasekmes.
„Jeigu reikalaujame sankcijų, pagalvokime, kas po jų seka, ką laimime kaip valstybė. Valstybė turi laimėti, jei ji daro tam tikrus sprendimus, o ne tik pasirodyti, kad esame šaunuoliai, vieninteliai vertybininkai ir vieninteliai demokratai. Visa ES yra tokia“, – kalbėjo V. Plečkaitis.
Pasak jo, egzistuoja daugybė demokratijos formų, tad reikėtų nepamiršti galvoti apie demokratiją ir stengtis pastebėti demokratijos neatittikimus. Pavyzdžiui, Lietuvos požiūris į migrantus.
„Jis ne itin demokratiškas. Mes vykdome gerą migrantų sustabdymo politiką, bet jeigu jie įėjo į mūsų teritoriją, mes turime jais pasirūpinti kaip žmonėmis. Neturime leisti jiems sušalti. Nors jie ir neteisėtai atėjo, mes turime parodyti žmogiškumą – tai yra demokratija ir žmogaus teisių gerbimas. To mums trūksta“, – sako V. Plečkaitis.
Trauktis pasiruošę du ministrai
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad „Lietuvos geležinkeliai“ trečiadienį pranešė, kad gruodį ir galbūt sausio pradžioje per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.
Vis dėlto užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pareiškė avansinį mokėjimą nežinojęs, o susisiekimo ministras M. Skuodis jį pavadino netipiniu, tačiau patvirtino apie jį žinojęs.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“, ar šios paslaugos Baltarusijos įmonei bus teikiamos toliau, priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos, ar aptarnauti jos pavedimus.
„Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, jog netekus „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus.
Premjerė I. Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra pasirengusi padėti „Lietuvos geležinkeliams“ sprendžiant infrastruktūros išlaikymo klausimus.
JAV Iždo departamentas rugpjūtį įvedė sankcijas „Belaruskalij“ ir iki gruodžio 8 dienos verslui davė laiko užbaigti sandorius. Praėjusį ketvirtadienį JAV išplėstose sankcijose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK). Sandoriai su ja turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1-osios.
Kilus skandalui G. Landsbergis ir M. Skuodis pranešė esantys pasiruošę trauktis iš einamų pareigų. Sprendimą artimiausiu metu turėtų priimti premjerė.
