Pirmadienį Aplinkos apsaugos agentūros ekspertai paėmė Nemuno vandens mėginius tyrimams ties Alytumi ir Druskininkais.
Reikia ištirti daugiau telkinių
Pasak L. Jonausko, Lietuvoje turėtų būti ištirta kuo daugiau vandens telkinių, kad vėliau netektų gailėtis ir matyti pilnas pakrantes negyvų žuvų.
„Čia valandų klausimas, kada ta srovė gali atnešti ir atneš tuos teršalus, jei ten teršalai, į Kauno marias. O jei paskui visa ekosistema bus paliesta teršalų – tai žala bus nepaskaičiuojamai didelė.
Kad būtų ramiau, tai tikrai sakyčiau, kad aplinkos apsaugos specialistams reikėtų pasivarginti ir maksimaliai ištirti kuo daugiau vandens telkinių. Tyrimai turėtų būti atlikti ir Kauno mariose, ir aukščiau prie sienos. Tas monitoringas turėtų būti platesnis, ypač šiuo metu, jei ten yra kažkokie neaiškios kilmės teršalai.
Pirmiausia, reikėtų išsiaiškinti, kas ten. Nepagailėti laiko atlikti tyrimus ir kuo greičiau neutralizuoti, jei ten teršalai. O ne paskui, po visko, skėsčioti rankomis ir žiūrėti į pilnas pakrantes negyvų žuvų“, – kalbėjo L. Jonauskas.
Pasak pašnekovo, jeigu ten buvo teršalai, svarbu, kokie tai galėjo būti teršalai, kokia jų koncentracija.
„Vienas dalykas, jei sumažėja deguonies ir jos stygius ir visai kita situacija, jei ten kažkokie pavojingi chemikalai, kurie viską aplink daro negyvenama ir pavojinga vieta.
Dabar matome ten nuotraukas kritusių žuvų, bet norėtųsi daugiau informacijos, daugiau nuotraukų ir nuo kur fiksuota. Iš to, ką mačiau, tai informacijos nelabai pakanka, nes kartais būna lokaliai žuvys miršta dėl kažkokio taršos šaltinio, bet paskui vanduo praskiedžia tuos teršalus.
Jei tai stiprūs chemikalai, tai natūralu, kad neprasiskiedę galėjo atitekėti ir iki Lietuvos ir pas mus pažeisti ekosistemą ir apnuodyti žuvis“, – sakė L. Jonauskas.
Upės srovė teršalus išplauna ir praskiedžia
L. Jonausko teigimu, čia labai svarbus laikas ir tyrimų vieta.
„Jei ten buvo momentinė tarša, kuri tęsėsi valandą ar kelias, tai faktas, kad po tos taršos paskui tekėdama švaraus vandens srovė visus tuos teršalus praskies ir viskas tiesiog nutekės. Esmė, kad srovė teršalus išskaido ir jie išsiplauna, atsiskiedžia ir po kurio laiko jų pėdsakų net nerasi.
Man atrodo, lygiai taip pat buvo ir po „Grigeo Klaipėda“ skandalo, kai nuotekos buvo leistos į Kuršių marias ir po savaitės ar kažkiek ten buvo daryti tyrimai, bet teršalų buvo nelikę nė kvapo. Tai normalu, nes srovė mariose iš Nemuno yra didelė ir viską išplovė.
Priminsiu, kad panašus atvejis yra buvęs ir 2016 metais. Vilniuje buvo įtarta, kad nuotekos leidžiamos į Neries upę. Žvejai rado ir fiksavo daug kritusių lašišų. Aišku, buvo įvairios versijos.
Todėl ir čia gali būti sunku įvertinti. Jei tai išties bus stiprūs teršalai – tai jie turėtų jaustis ir turėtų būti fiksuojami nors menkiausi likučiai Lietuvoje. Jei tai mažesnė koncentracija teršalų ir neaišku, kas ten per chemikalai – tai gali ir nieko nesijausti“, – sakė L. Jonauskas.
Kauno mariose nugaišo pavienės žuvys
Sunerimę tv3.lt skaitytojai pasidalino nuotraukomis pavienių nugaišusių žuvų Kauno mariose, bet L. Jonauskas to neskuba susieti su Baltarusijos atveju.
„Tų žuvų kritimų būna dėl įvairiausių priežasčių. Ir Kuršių mariose žmonės fiksuoja pavienius žuvų gaišimo atvejus, ar kituose telkiniuose.
Kad būtų ramiau, tai tikrai sakyčiau, kad aplinkos apsaugos specialistams reikėtų pasivarginti ir maksimaliai ištirti, kuo daugiau vandens telkinių.
Bet kiek man tekę susidurti su teršalais, man atrodo, kad mes tikrai neturime tokių pajėgumų, kurie šiandien leistų operatyviai tuos visus mėginius paimti“, – teigė L. Jonauskas.
Patarė kreiptis į Baltarusiją
Aplinkosaugininkas L. Jonauskas prisiminė Baltarusijos atsakymą Lietuvai, kai aplinkos ministras Kęstutis Mažeika kreipėsi dėl žemo upių vandens lygio. Pasak jo, Baltarusija atsakė, kad čia ne Lietuvos reikalas. L. Jonauskas pažymėjo, kad šiuo atveju gali taip pat kilti keblumų.
„Tai mūsų kaimynai ir reikėtų geruoju prašytis, jeigu tai paaiškėtų, kad yra tarša, manau, kad reikėtų kreiptis į baltarusius kolegas.
Aukščiausiu lygiu – tai pats geriausias variantas. Kiek žinau, ir aplinkosauginės agentūros bendradarbiauja, keičiasi informacija, monitoringo rezultatais. Tiesiog reikėtų prašytis jiems į pagalbą ir mūsų specialistai galėtų nuvykti ten paimti mėginius ir patys įsitikinti ar padėti baltarusių kolegoms išsiaiškinti. Bet gal ir naivu tikėtis, kad būtų geranoriški.
Bet noriu tikėti, kad tai bus kažkoks momentinis ir nedidelis taršos atvejis. Kad didesnės taršos pavyks gamtai išvengti“, – sakė L. Jonauskas.
Baltarusijos gamtininkas paskelbė apie katastrofą Nemune
Kaip tv3.lt jau skelbė, gavus informacijos apie Nemune, ties Gardinu Baltarusijoje, masiškai gaištančius gyvius ir žuvis, pirmadienį Aplinkos apsaugos agentūros ekspertai paėmė Nemuno vandens mėginius tyrimams ties Alytumi ir Druskininkais.
„Aplinkos apsaugos agentūra šiandien paėmė vandens mėginius Nemune ties Alytumi ir Druskininkais galimai taršai nustatyti“, – BNS sakė aplinkos ministro patarėjas Justas Jaskonis.
Jis pridūrė, kad jeigu tyrimai fiksuos taršą, ketinama kreiptis pasiaiškinimo į Baltarusijos specialistus.
„Jei tyrimo rezultatai fiksuos taršą, bus kreipiamasi į Baltarusijos specialistus pateikti informaciją, ar fiksuotas taršos šaltinis Nemuno aukštupyje“, – teigė ministro patarėjas.
Pasak jo, mėginiai paimti patikrinti, ar Nemuno vanduo yra užterštas. Jeigu tyrimų rezultatai patvirtins taršą, bus galima daryti prielaidą, kad dėl jos Baltarusijoje tekančiame Nemune ir žūsta vandens gyvūnai.
J. Jaskonis taip pat teigė, kad pirmieji tyrimų rezultatai bus per parą, tačiau nuodugnūs tyrimai gali užtrukti iki savaitės, bet tikimasi rezultatų sulaukti greičiau – po trijų dienų.
Žuvų ir kitų gyvių gaišenų nuotraukomis sekmadienį pasidalino Baltarusijos gamtininkas Dmitrijus Vinčevskis, jo įrašu taip pat pasidalino ir Žuvinto biosferos rezervato direkcija.
Jos vadovas Arūnas Pranaitis sako, kad neabejoja nuotraukų autentiškumu.
„Jis dažnai siunčia mums informaciją apie situaciją Gardino apskrityje. Mums tai svarbu, nes tai reiškinys, kuris gali ir mus paliesti. Tai yra patikimas asmuo. Tomis nuotraukomis neabejoju“, – sakė Žuvinto biosferos rezervato vadovas.
Jis taip pat teigė, kad kol kas nepastebi dūstančių žuvų Lietuvoje, tačiau nerimą kelia nedidelis atstumas nuo Gardino iki Lietuvos.
„Man užkliuvo tai, kad niekur Lietuvoje nematome dūstančių žuvų. Bet mums kelia nerimą, kad tai yra visiškai šalia Gardino, o nuo Gardino iki mūsų atstumai nedideli“, – teigė jis.
Baltarusijos žiniasklaidoje yra pasirodę pavienių pranešimų apie žvejų pastebėtas masiškai gaištančias žuvis ir kitus gyvius Gardine.
