Vienoje mamas vienijančioje „Facebook“ grupėje viena mamų pasidalino neįprasta istorija.
Ar vaikų priežiūrai reikia įgaliojimų?
Moteris su vyru ir jauniausiu vaiku atostogoms išvyko iš Lietuvos, palikdama du savo 12 ir 15 metų vaikus vasarai pas močiutę. Moters teigimu, močiutės kaimynė kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (VVTAĮT), kad vaikai pas močiutę gyvena nelegaliai.
Tarnyba, pasak moteris, paauglių tėvus pasikvietė pokalbiui. Kaip pasakoja moteris, specialistai šeimoje nustatė 1-ąjį grėsmės lygį.
Moteris teiraujasi, ar tikrai išvykstant atostogų ir savo vaikus paliekant net giminaičiams, reikalingi įgaliojimai, kad šeimos nariai galėtų prižiūrėti atžalas?
Vaikus galite palikti ne tik su giminaičiais
Tačiau pasirodo, kad vaiko teisių sargai tėvams, kurie savo atžalas per atostogas paliko kitų asmenų globoje, grėsmės lygių be reikalo nedalina.
„Grėsmės lygiai vien dėl to, kad tėvai paliko atostogoms ar trumpai išvykai vaikus pas senelius ar kitus artimuosius, nėra nustatinėjami. Grėsmės lygis nustatomas už vaiko teisių pažeidimą. Ir tai, kad vaikas atostogauja pas senelius, krikštatėvius, dėdes, tetas, tikrai nėra grėsmė vaikui ar vaiko teisių pažeidimas“, – tv3.lt kalbėjo VVTAĮT Komunikacijos skyriaus vadovas Arūnas Malinovskis.
Be to, tėvai savo atžalas atostogų ar išvykų metu gali palikti ne tik su artimiausiais giminaičiais, o tam nereikia jokių papildomų įgaliojimų.
„Mes visą laiką sakome ir teisės aktuose taip numatyta, kad vaikas gali likti su asmenimis, susijusiais giminystės ryšiais, arba susijusiais artimais emociniais ryšiais. Pavyzdžiui, krikštatėviai nebūtinai yra giminė, bet, jeigu yra artimas emocinis ryšys, tai taip, svarbiausia, kad vaikas jaustųsi patogiai, saugiai“, – patikino A. Malinovskis.
Jei VVTAĮT sulauktų pranešimo dėl nepilnamečių vaikų neva neteisėto apgyvendinimo pas kokius nors asmenis, A. Malinovskis teigia, kad tarnyba pirmiausiai bandytų susisiekti su vaikų tėvais ir išsiaiškinti situaciją.
„Jeigu būtų toks signalas, specialistai visada turi reaguoti į tą signalą. Vienas iš pagrindinių dalykų – susisiekiama su tėvais. Jeigu tai pavyksta telefonu ir tėvai užtikrina, kad žino apie situaciją, tada jokios problemos ir nėra“, – sakė tarnybos atstovas.
A. Malinovskis taip pat primena, kad melagingi pranešimai apie tariamus vaiko teisių pažeidimus gali užtraukti administracinę nuobaudą.
Svarbu paminėti, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. atsisakoma grėsmės lygio apibrėžimo. Nuo kitų metų vaiko teisių specialistai nustatys pagalbos šeimai poreikį.
Kaip nustatomi grėsmės lygiai
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris įsigaliojo nuo šių metų liepos, draudžia bet kokį smurtą ir fizines bausmes vaikų atžvilgiu. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į liūdną Lietuvos statistiką: Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. nuo smurto artimoje aplinkoje tiesiogiai nukentėjo 1,4 tūkst. vaikų iki aštuoniolikos metų amžiaus. 90,3 proc. vaikų patyrė smurtą iš tėvų arba įtėvių.
Į šią statistiką nepatenka vaikai, kurie tapo smurto šeimoje stebėtojais ir liudininkais, patyrė psichologinį smurtą, turėjo gelbėti savo mamą ar kitą šeimos narį. Remiantis socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, įtraukus šiuos vaikus, galimai nukentėjusiųjų skaičius 2017 m. siekė 4995 vaikus.
Pranešti apie įtariamą smurtą prieš vaiką galima tiek policijai, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos teritoriniam skyriui. Visais atvejais šios institucijos atlieka pirminį aplinkybių patikrinimą. Policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, apklausia liudytojus, renka įrodymus, tuo metu prokurorai sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, skiria kardomąsias priemones, jeigu mano, kad jų reikia.
Šiame procese vaiko teisių specialistų užduotis yra įsitikinti, ar egzistuoja grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei: jie bendrauja su tėvais, vaikais ir kitais žmonėmis, kurie gali suteikti informacijos apie vaiką, jo elgesį, elgesio kaitą, jei ji buvo pastebėta. Dėl šios priežasties vaiko teisių apsaugos specialistai vertina grėsmė lygį – vaikui grėsmės lygis gali būti nenustatytas, nustatytas I lygis arba II lygis.
Kai grėsmės lygis vaikui nenustatomas, tai reiškia, kad pranešimas nepasitvirtino.
Jeigu nustatomas I grėsmės vaikui lygis, šeimai teikiama savivaldybėse dirbančio atvejo vadybininko koordinuojama pagalba, bet vaikas iš tėvų ar globėjų nėra paimamas.
„Dažniausiai pirmas grėsmės lygis nustatomas, kai matoma, kad šeimai – arba tėvams, arba vaikams – būtų reikalinga vienokia arba kitokia paslauga. Tai gali būti nuo socialinio darbuotojo pagalbos socialiniams įgūdžiams didinti iki psichologinės pagalbos vaikui“, – sakė A. Malinovskis.
Kai nustatomas II grėsmės lygis, tai reiškia, kad manoma, jog vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei yra kilusi grėsmė. Tais atvejais vaikas yra paimamas iš tėvų ar globėjų ir kreipiamasi į teismą dėl leidimo gavimo. Šeimai tuoj pat pradedama teikti intensyvi pagalba: 14 kalendorinių dienų tai daro mobilioji komanda, vėliau pagalbos organizavimo vairas pereina į savivaldybėse dirbančio atvejo vadybininko rankas, kuris pasitelkia įvairios srities specialistus.
