Reaguodami į „The Lancet“ žurnale publikuotą tyrimą, britų mokslininkai teigė, kad Jungtinė Karalystė (JK) turėtų būti atsargesnė kritikuodama kitų valstybių vakcinas.
Tik 16 iš 16 500 žmonių, gavusių dvi „Sputnik V“ vakcinos dozes, patyrė koronaviruso simptomus, tačiau nei vienas asmuo nemirė ir niekam neprireikė medikų pagalbos. Rusijos imunizacijos ambicijas paskatino ir tai, kad vienos vakcinos dozės veiksmingumas yra 74 proc.
Palyginti, Oksfordo universiteto ir „AstraZeneca“ sukurta vakcina, net pasiskiepijus dviem jos dozėmis, yra 70 proc. efektyvi, o „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinų efektyvumas siekia 95 proc. Tačiau tiesiogiai lyginti tyrimus, atliktus skirtingose valstybėse, yra sudėtinga, dėl skirtingų tyrimo metodų ir standartų.
Reaguodamas į tyrimo rezultatus, Lesterio universiteto virusologas Julianas Tangas sakė: „Ši rusų „Sputnik V“ vakcina <...> panašu, turi didesnį veiksmingumą po dviejų dozių (91, 6 proc.) nei Oksfordo ir „AstraZeneca“ skiepas.“
„Sputnik V“ vakcina, pavadinta pagal sovietinį kosmoso palydovą, susilaukė nemažai kritikos, po to kai pernai rugpjūtį Vladimiras Putinas suteikė leidimą pradėti masinį skiepijimą šia vakcina, iki galo neišanalizavus klinikinių tyrimų rezultatų. Tiesa, skiepas vis dar nėra prieinamas visoje šalyje.
Geriausi JK mokslininkai ir politikai pasmerkė šį Kremliaus sprendimą, nes nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad vakcina yra efektyvi ir saugi. Jie apkaltino Putiną taip bandant pagerinti Rusijos tarptautinę padėtį.
Po mėnesio britų šnipai apkaltino Kremlių surengus kibernetinę ataką prieš Oksfordo universiteto mokslininkus, kurie kūrė beveik identišką vakciną. Kilo baimė, kad Maskva pasisavino informaciją iš JK.
JK valdžia, išleidusi beveik du milijardus svarų, iš anksto užsisakydama 407 mln. vakcinos dozių iš septynių skirtingų farmacijos kompanijų, iki šiol tikino, kad neplanuoja jų pirkti iš Rusijos.
Tačiau tai nesustabdė daugiau nei 50 valstybių pateikti savo užsakymų. Rusų vakciną įsigijo kai kurios Pietų Amerikos šalys, Indija, Pietų Korėja, Baltarusija ir Vengrija.
Viena dozė kainuoja apie 8 eurus
Viena „Sputnik V“ dozė kainuoja apie 8 eurus, ir yra viena pigiausių vakcinų nuo koronaviruso rinkoje. Pavyzdžiui, viena „Pfizer“ skiepo dozė kainuoja apie 17 eurų, o „Moderna“ – apie 28 eurus. Pati pigiausia yra Oksfordo ir „AstraZeneca“ vakcina, kainuojanti 3 eurus.
Rusijos vakcinos sudėtyje yra adenovirusų. Tai reiškia, kad joje naudojamas susilpnintas peršalimą sukeliantis virusas, modifikuotas taip, kad nesukeltų ligos.
Mokslininkai jau yra naudoję šią technologiją, kurdami vakcinas prieš įvairias ligas, pavyzdžiui, gripą, Zika virusą ir Artimųjų Rytų respiracinį sindromą (MERS).
Paskiepijus, adenovirusai patenka į ląsteles ir nukeliauja iki jų branduolio, kuriame yra laikoma ląstelės DNR. Vakcina yra koronaviruso spyglio baltymo genetinis kodas. Šis baltymas padeda virusui išplisti po visą kūną.
Lesterio universiteto virusologas Julianas Tangas situaciją toliau komentavo taip: „Taigi, nepaisant ankstesnių nuogąstavimų dėl to, kad „Sputnik V“ vakcina buvo patvirtinta dar prieš paskelbiant pakankamai trečios stadijos klinikinių tyrimų duomenų, dabar iš dalies galime pateisinti tokį sprendimą.“
„Jeigu atvirai, panašūs kompromisai dėl pandemijos buvo priimti ir Jungtinėje Karalystėje, pavyzdžiui, pratęsus laikotarpį tarp dviejų vakcinos dozių arba patvirtinus vyresnių nei 55-erių metų asmenų skiepijimą Oksfordo ir „AstraZeneca“ vakcina, nepaisant to, kad nebuvo pakankamai trečiosios stadijos klinikinių tyrimų duomenų, pateisinančių tokius sprendimus, – sakė jis. – Turėtume stengtis nebūti per daug kritiški, vertindami kitų valstybių vakcinos kūrimą ar skiepijimo programas.“
Galiausiai mokslininkas pridūrė: „Kalbant apie tai, tikiuosi pamatyti panašius kinų „Sinovac“ ir „Sinopharm“ vakcinų tyrimus, taip pat išgirsti, kad Oksfordo „AstraZeneca“ ir rusų „Sputnik V“ komandos dirba kartu, kad pagerintų ir išlaikytų jų vakcinų nuo Covid-19 efektyvumą.“
Tyrimas buvo atliekamas nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki lapkričio 24 d. Tyrime iš viso dalyvavo 21 977 suaugę asmenys, iš kurių 16 501 gavo tikrą vakciną, o likę 5 476 – placebą.
Po 48 dienų, tikra vakcina paskiepytų asmenų grupėje, buvo patvirtinta tik 16 susirgimų koronavirusu. Tyrime dalyvavo ir 2 144 asmenys, vyresni nei 60-ies. Šioje grupėje vakcinos efektyvumas buvo 91, 8 proc.
Aleksanderis Edwardsas, Redingo universiteto biomedicinos technologijų docentas teigė: „Dėl augančių susirgimų skaičių srityse, kur yra vykdomi trečiosios stadijos klinikiniai tyrimai, yra gaunama vis daugiau duomenų. Tai įkvepia patikėti, kad vakcinos padės greitai sumažinti mirštamumą nuo koronaviruso.“
„Kuo daugiau duomenų turime, tuo geriau suprantame, kaip vakcinas reikia gaminti ir naudoti, taigi šių rezultatų labai laukiame. Ir čia yra tikrai įdomių duomenų“, – sakė docentas.
Tyrimo metu buvo užfiksuotos keturios mirtys: trys paskiepytoje grupėje ir viena kontrolinėje.
Skiepą gavusių žmonių grupėje vienas asmuo mirė nuo patirtų traumų. Kiti du asmenys turėjo kitų sveikatos sutrikimų, ir 4–5 dienos po paskiepijimo pradėjo jausti viruso simptomus.
Manoma, kad abu dalyviai koronavirusu užsikrėtė prieš pasiskiepijimą.
Viena mirtis kontrolinėje grupėje yra susijusi su insultu. Laikomasi nuomonės, kad nei viena mirtis nėra susijusi su vakcina.
