Tačiau Seime jau prabylama apie būtinybę perimti gamyklos valdymą užtikrinant, kad nauda niekaip neatitektų nei sankcionuotam A. Melničenkai, nei naujajai akcininkei Aleksandrai Melničenko. Remiantis viešais duomenimis, tai A. Melničenko žmona. Apie „Lifosos ateitį trečiadienį diskutuota Seimo Ekonomikos komitete.
Iš diskusijų matyti, kad trumpuoju laikotarpiu Užsienio reikalų ministerija pasirengusi įmonei suteikti leidimą išmokėti atlyginimus 1024-iems darbuotojams, sumokėti įmokas „Sodrai“, mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai bei apmokėti už elektrą, dujas. Bet ilguoju laikotarpiu sprendimai turės būti radikalesni, juoba, kad įmonė sako žaliavomis galinti apsirūpinti ne tik iš Rusijos.
„Gal gali būti toks variantas, kad įmonės valdymą perima laikinai valstybė ir tada užtikrina visų sąlygų įgyvendinimą?“ – svarstė Ekonomikos komiteto pirmininkas, konservatorius Kazys Starkevičius.
Planas ateičiai: ką daryti su įmone?
„Lifosos“ akcijas valdo bendrovė „EuroChem Group“, o pastaroji priklauso A. Melničenkos įmonei „AIM Capital“. Kadangi oligarchas yra sankcionuotas, visos „Lifosos“ sąskaitos užšaldytos, įmonė negali vykdyti veiklos. Iš viso įmonėje dirba 1024 darbuotojai, įmonė daugiausia gamina azoto-fosforo trąšas.
„Įmonės veikla praktiškai yra visa suspenduota, mūsų sąskaitos yra užšaldytos, mes negalime vykdyti jokių atsiskaitymų, tarp jų ir mokėti užmokesčių darbuotojams, mokesčių už visus energetinius išteklius, dujas, elektrą ir panašiai. Situacija nieko kol kas nepasikeitusi. Mes jau gauname kai kuriuos raginimo laiškus su prašymais apmokėti įsiskolinimus, kitaip bus nutrauktos sutartys su mumis. Dėl dujų tiekimo šiandien atėjo laiškas“, – komiteto posėdyje pasakojo įmonės technikos direktorius Tomas Janonis.
Technikos direktorius pabrėžė, kad vienu ar kitu būdu įmonė vis tiek privalės bent minimaliai vykdyti savo veiklą, nes įeina į pavojingų objektų sąrašą Lietuvoje, jos teritorijoje yra pavojingų žaliavų, tai yra amoniako ir fosforu užterštų atliekų. Tai patvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo deparatamento direktorius Giedrius Sakalinskas, kuris pabrėžė, kad vardan saugumo įmonei būtina užtikrinti elektros tiekimą.
„Mes esame parengę veiklos nutraukimo planą, kaip mes elgtumėmės visiško veiklos nutraukimo atveju. Tai pakankamai didelis dokumentas, jame aprašyta kas ką turėtų vykdyti, kokie įrengimai turi dirbti kažkurį laiką, kol bus išspręstos visos ekologinės problemos“, – aiškino T. Janonis, pabrėždamas, kad ši minimali veikla per metus kainuotų 968 tūkst. eurų.
„Jeigu įmonė nustoja veikti, šias išlaidas kažkas privalės prisiimti. Analogiškas atvejis kaip Ignalinos atominės elektrinės. Kažkokia bent minimali veikla turės vykti“, – pasakojo technikos direktorius.
Posėdyje dalyvavęs užsienio reikalų ministro patarėjas Algimantas Rimkūnas užsiminė, kad sankcijų įgyvendinimą koordinuojanti Užsienio reikalų ministerija yra pasirengusi leisti „Lifosai“ sumokėti atlyginimus darbuotojams, mokesčius ir apsimokėti už energijos išteklius, tačiau tai tik trumpalaikis sprendimas.
„Užsienio reikalų ministerija ką atlieka tokiais atvejais (taip buvo Baltarusijos sanatorijos atveju), tai suteikia leidimą taikyti išimtis sankcionuotoms įmonės, paprastai tariant atšildyti tam tikras lėšų sumas būtiniausioms išlaidoms padengti. Ir šiuo atveju mes pasiruošę iš karto leisti naudoti „Lifosos“ lėšas darbo užmokesčio sumokėjimui, „Sodros“ ir pajamų mokesčio sumokėjimui, taip pat komunalinėms paslaugoms: elektrai, dujoms ir panašiai. Kažkam dar reikės pasižiūrėti, ar dujos šildymui ar ir gamybiniam procesui, bet jūs suprantate, kad Užsienio reikalų ministerija nėra ta institucija, kuri gali tuos klausimus kompetentingai nagrinėti“, – aiškino A. Rimkūnas.
Pasak patarėjo, reikia ieškoti variantų, kad įmonė galėtų tęsti gamybinę veiklą, bet pelnas nepatektų sankcionuojamam asmeniui nei tiesiogiai, nei netiesiogiai.
„Teoriškai svarstėme tokį variantą, kad galbūt galėtų būti įsteigtas patikos fondas, į kurį galėtų patekti įmonės uždirbtos pajamos, bet kad jis būtų kontroliuojamas valstybės, kad jokiu būdu nebūtų iš to fondo nutekėjimo buvusiam savininkui ar susijusiems asmenimis“, – pasakojo A. Rimkūnas.
„Mes turime labai aiškiai suprasti. Galime varijuoti, pajamas nukreipinėti į vieną ar kitą sąskaitą, kuri bus kažkaip kontroliuojama, bet galutinis naudos gavėjas visada yra akcininkas. Tai, kad laikinai kaupiasi kažkokios lėšos ir kad jos išmokamos už suteiktas paslaugas ar patiektas žaliavas, visiškai nekeičia esmės, jog akcijų vertė yra susijusi su įmonės ekonomine veikla ir galutinis gavėjas yra tas asmuo, kuris sankcionuojamas. Todėl tikrai mes galime vedžioti ratais tiek įmonę, tiek vieni kitus bei kalbėti apie lengvatas bei išimtis sumokėti atlyginimams, bet iš esmės tai tęsis tik 3-6 mėnesius ir prives prie to paties rezultato – tie apribojimai bus taikomi. Todėl lygiagrečiai mes privalome kalbėti apie tai, apie ką kalba Europoje ir kitos Vyriausybės, tai yra apie įmonės akcininko ar naudos gavėjo pakeitimą. Ar tai būtų paėmimas visuomenės poreikiams, ar tai laikinai, į atskirą fondą su galimybe atpirkti, išsipirkti. Tame nėra jokios dramos. Diskusija tik prasideda“, – kalbėjo ir socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Politikas pabrėžė, kad Lietuvoje tiek Konstitucija, tiek Civilinis kodeksas leidžia visuomenės poreikiams paimti kai kurią nuosavybę, bet teisinio reglamentavimo dar trūksta, todėl Seimas turėtų į tai susitelkti. Konservatorius Andrius Kupčinskas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje galioja nepaprastoji padėtis ir tai suteikia instrumentus perimti įmonės valdymą.
Tačiau susisiekimo viceministrė Loreta Maskolevienė labiau buvo linkusi perleisti atsakomybę pačiai įmonei, kad akcininkų struktūrą keistų būtent įmonė. „Lifosos“ finansų direktorė Regvita Ivanovienė teigė, kad šiuo metu akcijų perleidimas A. Malničenko žmonai netenkina nei įmonės, nei bankų, bet įmonei esą buvo pasakyta, kad bus kitų sprendimų.
Žaliavas gali atsivežti ne iš Rusijos ar Baltarusijos
Reaguodamas į tai Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius užsiminė, jog įmonės valdymą laikinai galėtų perimti valstybė, juolab, kad žaliavų ji gali atsivežti nebūtinai iš Rusijos, bet ir iš kitų valstybių. Pastarąjį teiginį patvirtino „Lifosos“ komercijos direktorius Linas Kieras.
„Rusija žaliava buvo naudojama tik dėl kainos. Kaina, žinoma, yra pigesnė, kadangi ir logistika yra pigesnė vežant geležinkeliu plačiąja vėže. Bet „Lifosa jau stipriai importavo iš kitų šalių, ne Rusijos. 60 proc. fosfatinės žaliavos, pagrindinės mūsų žaliavos, keliavo ne iš Rusijos. Iš Rusijos keliavo tik iš Kolos pusiasalio, kuri yra gera žaliava, bet mes jos galime atsisakyti. Kadangi yra pakaitalai šiai žaliavai, kaip Senegalo fosforitas, Pietų Afrikos fosforitas, kurį mes esame išbandę savo gamybos procese. Mums gaunasi aukštos kokybės produktas“, – teigė L. Kieras.
Pasak jo, pagrindinė problema galėtų būti amoniakas, nes jis irgi buvo importuojamas iš Rusijos, tačiau pasaulyje yra alternatyvų, o „Lifosa“ šiuo aspektu gali dirbti ir su „Achema“, tai yra „Achema“ gali tiekti amoniaką „Lifosai“. „Su „Achema“ mes netgi esame perkalbėję iki sankcijų įvedimo“, – teigė L. Kieras ir išvardijo visas kitas žaliavas, kurias perka daug kur pasaulyje.
„Mes pilnai galime aprūpinti įmonę žaliavomis ne iš Rusijos. Tai buvo pasirinkta tikrai dėl kainos pigumo“, – teigė komercijos direktorius.
