Tuo tarpu vertindama nevaldomai augančias kainas V. Blinkevičiūtė sako, jog iki šiol valdančiųjų priimti sprendimai yra juokingi, nes realios pagalbos gyventojams nesuteikia. Anot jos, jeigu valdžia „kaip prioritetą matytų žmonių skurdo mažinimą, didžiules sąskaitas, augančias kainas, pinigų tikrai atsirastų.“
Testavimo priemones būtina padaryti labiau prieinamomis, galimybių paso – atsisakyti
COVID-19 susirgimų skaičius jau perkopė 10 tūkstančių. Prezidentas ir turbūt visi, stebintys situaciją, galvoja, kaip keisti pandemijos valdymą, valdymo strategiją. Jūs matote būdų, ko reikėtų atsisakyti, kuo papildyti?
Jau ne pirmi metai gyvename pandemijos apsuptyje, kiekviena atmaina reikalauja tam tikrų pokyčių, įvertinimų. Matyt, reikėtų labai rimtai įvertinti ar galimybių pasas (GP) vis dar reikalingas. Tai sako ne tik politikai, bet ir ekspertai. GP, ko gero, savo misiją jau atliko.
Prisimenu, kai prasidėjo diskusijos apie tai, ar jis reikalingas tiems, kurie pasiskiepijo, suteikiant galimybę lankytis žmonių susibūrimo vietose – gal tuomet jis ir buvo reikalingas, tai buvo tam tikra skatinimo skiepytis priemonė. Tai įvyko, keli procentai pasiskiepijo. O dabar, omikron atmainos akivaizdoje, kuri plinta taip greitai ir gali užkrėsti tiek neskiepytą, tiek skiepytą tris kartus, GP tampa pertekliniu. Jį dar kartą turėtų įvertinti ir Vyriausybė, ir kiti ekspertai.
Dabar svarbiausia susikoncentruoti ir padaryti labiau prieinamas testavimo priemones visiems Lietuvos žmonėms. Kokios eilės susidariusios Vilniuje, Kaune, kituose miestuose prie testavimo punktų ir žmonės laukia po kelias valandas, o užsiregistruoti galima tik po 2 dienų – tai yra nenormalu. Reikia kaip galima greitesnių sprendimų dėl testų prieinamumo. Tai būtų svarbiausia.
Jūsų manymu, reikėtų atsisakyti GP? Darbo partija siūlo nedelsiant jį atšaukti. Vyksta nemenkos diskusijos, kiek GP prisidėjo prie skatinimo skiepytis – vieni politikai turi savo skaičius, kiti dar kitus pateikia. Ar čia nebūtų taip, kad tie, kurie pakankamai gerai vykdė pandemijos valdymo taisykles, skiepijosi, jausis savotiškai nesąžiningai – kurie nesiskiepijo vėl turės lygias teises su visais?
Atsisakyti GP ragina pats gyvenimas ir esama reali situacija. Tai nieko nebeduoda. Sutikite, kad jei turi GP, gali ateiti į parduotuvę. Kam tai buvo įvesta? Darant prielaida, kad jei esi pasiskiepijęs, tu neužkrėsi kitų žmonių, bet dabar gyvenimas rodo, kad ir pasiskiepiję žmonės gali susirgti ir suserga, užkrečia kitus žmones. Tai kokia esmė tada GP, surūšiuoti žmones? Tai, ką jūs pasakėte, sukelia, tik dar didesnę įtampą.
Didžioji dalis žmonių yra pasiskiepiję, turi skiepytis ir toliau. Ir aš pati, po mūsų pokalbio, vyksiu skiepytis trečiąja doze, tai yra normalus dalykas, kurį sąmoningi žmonės supranta.
Bet gal dėl pačių žmonių [reikalingas GP], kurie nepasiskiepiję, kuriems yra pavojus sirgti sunkia COVID-19 forma. Jie negali patekti į masinius renginius, kur yra didesnė tikimybė jiems užsikrėsti, gal toks būdas?
Bet tai nėra geras būdas. Tai yra žmonių suskirstymas. Tų kelių procentų žmonių nuomonės, įsitikinimų nepakeisi. Jie, ko gero, ir nesiskiepys, bet galbūt jie testuojasi? Todėl testavimo prieinamumą reikia būtinai padidinti. Bet nesuprantu kokį vaidmenį GP dabar atlieka visuomenėje. Ar mums nepakanka susipriešinimo? Man atrodo, kad reikia eiti atvirkštiniu keliu.
Ir tai sako ne tik politikai - ne vieno mediko mintį esu išgirdusi, kad GP nebeatlieka to vaidmens ir skiepytis nebeskatina. Tai buvo politinė priemonė, politinis sprendimas ir jį reikia keisti įvertinus esamą situaciją.
Šalys, aišku, skirtingai elgiasi – vienos valstybės nuima apribojimus (Didžioji Britanija, Airija), kitos šalys atvirkščiai, juos stiprina. Kuriuo keliu mums reikėtų eiti?
Kiekviena šalis vertina esamą situaciją. Aš manau, kad reikia įsiklausyti į ekspertus, žmonių nuomonę ir priimti atitinkamus sprendimus.
Mes matome, jaučiame žmonių nuotaikas ir matome, kad jiems yra nepakankamai prieinamas testavimas. Jeigu taip yra, mes negalime kalbėti kaip sveikatos ministras, kad Vilniuj, Kaune yra sunkiau, bet per visą Lietuvą yra 400 laisvų vietų. Tai siūloma iš Vilniaus ar Kauno važiuoti į Zarasus testuotis? Tai yra nenormalu.
Reikia spręsti tas problemas, kurios susidaro ir labai greitai tą daryti, o ne kažkokius atsikalbinėjimus pateikti žmonėms.
Kaip jūs vertinate bendrą pandemijos valdymo rezultatą? Dar neužsidarėme, viskas veikia beveik įprastai, išskyrus kaukes ir GP. Latvija užsidariusi daugiau, ne visi verslai veikia, mes to išvengėme.
Sveikintina, kad to išvengta, nes stipraus karantino sąlygomis jau gyvenome, žinome, ką tai reiškia. Aš esu šalininkė to, kad kiekviena savivaldybė galėtų spręsti, kokių sprendimų ir priemonių reikėtų imtis dėl renginių, kai kurios savivaldybės šiuo keliu ir eina – įvertino esamą situaciją ir laikinai pariboja renginius uždarose erdvėse.
Kitos savivaldybės sako, kad gal dalis mokinių turi pereiti į nuotolinį mokymą, kas, mano manymu, yra pati kraštutinė priemonė.
Kiekviena savivaldybė turi vertinti esamą situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus. Savivalda geriausia žino, kokių priemonių imtis, kad gyventojai būtų apsaugoti kaip galima labiau.
Vaikų klausimu daug kas kalba – vaikams nepatinka kaukės, vaikų skiepijimas irgi yra diskutuotinas klausimas. Vienos šalys atideda jį ar visai nesiima, pas mus taip pat įvairių pamąstymų. Ką jūs galvojate?
Aš suprantu tėvus, kurie yra nepatenkinti. Nepatinka nešioti kaukes, bet reikia suprasti, kad nėra kitos išeities. Tam tikrų biosaugos priemonių mums laikytis reikia, norint išvengti stipresnių pasekmių su laikinais nepatogumais teks susitaikyti. Ypač matant, kad omikron užsikrečia daugiausia vaikai ir užkratą parneša savo tėvams, seneliams. Tos apsaugos priemonės yra neišvengiamos.
PVM tarifų mažinimas – būtinas amortizuojant kainų augimą
Kainos, šildymo taip pat ir kitos, visus jaudina. Jūsų partija itin daug pasisako šiuo klausimu. Dabar svarstoma, ar nereikėtų mažinti PVM šildymui. Ekonomistai nelabai palaiko tokią idėją, taip pat ir prezidentas. O jūs manote, kad reikia?
Be abejo. Įvertinkime esamą situaciją – kokios yra šildymo, dujų, elektros, maisto prekių, kitų paslaugų kainos ir kokios mūsų žmonių pajamos?
Skurdo rizikos riba Lietuvoje žmogui yra 430 eurų ir jeigu iki šio katastrofiško kainų kilimo apie 600 tūkstančių žmonių gyveno ties šia riba, vos sudurdami galą su galu, tai kokia situacija yra dabar?
Be to, kas dešimtas žmogus turi įsiskolinimų iš anksčiau už šildymą, būsto išlaikymą. Vadinasi, jie jau tada negalėjo susimokėti. Toliau – apie 30% Lietuvos gyventojų sako, kad riboja namų šildymą ar visai jį išjungia, nes neturi, kaip susimokėti, nepajėgia to padaryti. Vadinasi visą laiką gyvena šaltyje. Įvertinkime tai. Ar galime sakyti, kad nieko nereikia daryti?
Bet nuo 9% iki 5% sumažinus PVM šildymui nieko stebuklingo neįvyktų.
Žmonėms, kurie skaičiuoja kiekvieną eurą, tai būtų labai svarbu. Tai yra viena iš galimų priemonių.
Kai kurie politikai sako, ypač valdančioji dauguma, kad padidinome atlyginimus, pensijas, gal kitas išmokas ir to gana. Aš nesutinku – reikia matyti žmonių gyvenimą. Dabar pagrindinis klausimas, kaip susimokėti už šildymą ir įsigyti kitus būtinus dalykus. Todėl Lietuva turi ieškoti laikinų priemonių kaip amortizuoti didžiulį kainų augimą.
Pasižiūrėkime aplink – visos šalys ėmėsi tam tikrų priemonių, siekdamos sušvelninti kainų augimo pasekmes savo žmonėms.
Bet ir mes ėmėmės – išdėliojome mokėjimus per 5 metus, jeigu žmogus tikrai negali susimokėti. Gal čia ir bus tas būdas.
Tai yra juokinga. Ta priemonė galima, bet juk vis tiek reikės sumokėti.
Ta pati Estija – jie priėmė sprendimą 50% kompensuoti sąskaitas už gamtines dujas. Švedai, norvegai, lenkai imasi priemonių kompensuoti žmonėms padidėjusias išlaidas dujoms, elektrai, šildymui.
Lenkijoje tų priemonių yra priimta daugiausia – PVM mažinimas elektrai, šildymui, kurui, dujoms, maistui – ir tai dar kartą rodo, kad politikai, matyt, nėra atitrūkę nuo gyvenimo ir mato, kaip gyveną jų žmonės.
O yra, iš kur paimti? Per pusę sumažinti sąskaitas būtų labai dideli pinigai. Paimti reikėtų iš biudžeto, iš kur daugiau? Suprantu, kad tai yra gražus gestas, bet Jūs buvote valdžioje ir žinote, kad rasti pinigų yra sudėtinga.
Iš ilgamečio darbo galiu pasakyti, kad pinigų niekada nėra pakankamai – nei gerais, nei blogais laikais. Bet yra prioritetai ir jeigu konservatoriai kaip prioritetą matytų žmonių skurdo mažinimą, didžiules sąskaitas, augančias kainas, pinigų tikrai atsirastų.
Tuo labiau, svarstant biudžetą reikėjo įvertinti galimas pasekmes, aplinkybes dėl augančių šildymo kainų. Mes dar vasarą teikėme siūlymus dėl šildymo, dujų, elektros PVM tarifo sumažinimo buitiniams vartotojui, bet į tai nebuvo kreipiamas dėmesys ir gal tik žiemą susigriebė, kad kažką reikėtų padaryti. Dabar girdžiu iš finansų ministrės, kad galbūt būtų galima svarstyti klausimą dėl PVM sumažino šildymui nuo 9% iki 5%. Bet kol tai bus apsvarstyta, priimti įstatymai ir šildymo sezonas pasibaigs. Tai yra pavėluotas ir neapmąstytas dalykas.
O kai sako, kad padidino išmokas, tai aš tikrai neabejoju, kad kiekviena iš paminėtų valstybių – Estija, Lenkija, Švedija – taip pat indeksuoja išmokas, tai yra įprasta praktika. Tačiau augant dujų ir elektros kainoms ėmėsi papildomų investicijų ir surado reikiamas lėšas savo biudžetuose.
Mes taip pat atkreipėme dėmesį ir į valstybines energetikos įmones. „Ignitis“ pelnas pasiekė 180mln. Vyriausybei nekartą sakėme, kad reikėtų susėsti prie bendro stalo su valstybinėmis įmonėmis ir žiūrėti, kaip kylančias kainas būtų galima amortizuoti iš jų pelnų ir surasti galimybę teikti paslaugas už pačias mažiausias kainas.
Nežinau, ar tai buvo padaryta, negirdėjau apie tai, bet reikėtų įvertinti ir valstybinių įmonių pelnų išaugimą ir jų prisidėjimą prie paslaugų kainų sumažinimo.
Visą V. Blinkevičiūtės interviu „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ rasite čia:
