„Mes su ministerija ieškome sprendimų. Tikrai nėra maloni situacija, kai tenka pasirašyti tokius sprendimus. Tenka apgailestauti, kad referendumas nepavyko ir turime tokį sprendimą, kad, deja, neįvyko tas pokytis, kurio labai laukėme ir tikėjomės“, – Eltai teigė A. Bilotaitė.
Visgi ministrė akcentuoja, kad Lietuva yra teisinė valstybė, todėl, anot jos, įstatymų reikia laikytis.
„Vidaus reikalų ministerija neieško tų žmonių, kaip kažkas bando pasakyti, kad ieškome ir gaudome, bet yra įstatymai. Yra įstatymas, kuris numato, kad dviguba pilietybė yra galima tik išimtiniais atvejais“, – sakė ji.
Tačiau A. Bilotaitė tikina ieškosianti būdų, kaip susidariusią situaciją spręsti.
„Aš girdžiu tokį politinį pasisakymą, aš suprantu, mes visi taip pat jaučiamės, lygiai taip pat kaip ponia Armonaitė. Ir tikrai nenorime prarasti savo piliečių. Mums tai yra labai svarbu, bet reikia ir teisiškai, procedūriškai įsivertinti. Visgi esame teisinė valstybė ir turime atsižvelgti ir į tai“, – sakė A. Bilotaitė.
„Tai, žinoma, ieškosime dar galimybių kažkokių procedūrinių, sėsime prie bendro stalo. Bet šiandieną dar negaliu atsakyti, koks tas sprendimas bus“, – pridūrė ji.
A. Armonaitė ketvirtadienį kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, Užsienio reikalų ministeriją ir Migracijos departamentą, prašant laikinai sustabdyti Lietuvos pasų atiminėjimą iš kitą pilietybę turinčių Lietuvos piliečių.
Politikė teigia turinti informacijos, kad iš daugybės žmonių pilietybė kasmet atimama, ne tik tada, kai jos atsisakoma, bet ir tais atvejais, kai institucijos imasi proaktyviai tikrinti užsienyje gyvenančius lietuvius. Todėl, A. Armonaitės teigimu, kasmet Lietuvos pilietybės netenka apie 1 tūkst. žmonių.
ELTA primena, sekmadienį vykęs referendumas dėl dvigubos pilietybės nebuvo sėkmingas.
Preliminariais VRK duomenimis, referendume dalyvavo 59,02 proc. rinkėjų. Konstitucijos pataisai dėl dvigubos pilietybės pritarė 73,94 proc. rinkėjų, tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako.
Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo Lietuvoje vyksta antrąkart. Pirmąkart jis buvo surengtas 2019 metais, jame dalyvavo 53,16 proc. rinkėjų, bet tąkart Konstitucijos pakeitimo priimti nepavyko, nes nepakako pasisakiusių „už“.
