Taip ji kalbėjo po penktadienį Latvijoje vykusio susitikimo su Baltijos šalių, Lenkijos, Suomijos ir Norvegijos kolegomis.
„Tai visiškai naujas dalykas – dronų siena nuo Norvegijos iki Lenkijos, kurios tikslas būtų dronų ir kitų technologijų pagalba saugoti mūsų sieną. Ne tik fizinė infrastruktūra, stebėjimo sistemomis, bet ir naudojant dronus ir kitas technologijas, kurios leistų mums taip pat apsisaugoti nuo nedraugiškų šalių provokacijų, užkardyti ir kontrabandos dalykus“, – BNS sakė A. Bilotaitė.
Vadinamajai „dronų sienai“ valstybės naudotų bepiločius orlaivius stebėti pasienio ruožą, taip pat antidronines sistemas, kurios leistų stabdyti kontrabandai ir provokacijoms naudojamus dronus iš priešiškų valstybių, sako ministrė.
„Tai yra dronai, kurie leidžia mums stebėti situaciją iš aukščiau ir matyti gerokai toliau vaizdą, nei rodo mūsų stebėjimo sistemos. Bet buvo pristatyta ir kita dalis technologijų, kurios leistų apsaugoti mūsų valstybes, mūsų sienas nuo kitų šalių naudojamų dronų, kuriais siekiama žvalgyti mūsų informaciją, vykdyti provokacijas, organizuoti kontrabandą“, – pasakojo ministrė.
A. Bilotaitės teigimu, Lietuva jau anksčiau buvo suplanavusi stiprinti sienos apsaugą su dronų pagalbą – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje įkurtas bepiločių orlaivių padalinys, vykdomi papildomų dronų ir antidroninių sistemų įsigijimai.
„Mes kaip šalis šioje kryptyje nemažai padarėme. (...) Gal kitoms šalims teks daugiau investuoti, pasiruošti“, – sakė ministrė.
Jos teigimu, šiuo metu valstybės įvertins, kokius „namų darbus“ turi atlikti ir tada, pasitelkus ekspertų pagalbą, valstybių institucijos parengs planą dėl „dronų sienos“ įgyvendinimo.
Ministrė nesiėmė spręsti, kada ši idėja bus realizuota.
„Šiandien buvo sutarta dėl šios idėjos, kitas žingsnis – planas, konkretūs veiksmai. (...) Kol kas neapibrėžtas (laikas – BNS), kai tame techniniame institucijų lygmenyje susėsime, susidėliosime, kada tai realu“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
A. Bilotaitė neatmetė galimybės, kad „dronų siena“ bus kuriama už Europos Sąjungos (ES) lėšas.
„Akivaizdu, kad jei mes sutartume dėl bendrų sprendimų, galėtume pretenduoti į europines lėšas, jei kaip regionas pateiksime poreikį, didelė tikimybė, kad iš Europos Komisijos (EK) finansavimą gautume. (...) Kai tai vyksta organizuotai, tai gerokai naudingiau, nes kai derybose dalyvauji kaip regionas, gali turėti geresnę kainą“, – sakė ministrė.
Bus organizuojamos tarptautinės evakuacijos pratybos
A. Bilotaitės teigimu, susitikime taip pat sutarta regiono valstybėse organizuoti bendras evakuacijos pratybas.
„Sutarėme, kad turėsime būtinybę pasibandyti regioninėse pratybose, užtikrinant gyventojų evakuaciją, pasižiūrint, kaip mūsų institucijos yra pasirengusios dirbti, sąveikauti kartu viena su kita, kokie mūsų pajėgumai apgyvendinti žmones, kokie yra kitų šalių pajėgumai, ar jie yra pasirengę priimti mūsų atitinkamą skaičių žmonių“, – pasakojo ministrė.
„Yra nemažai tų klausimų, reikia įsivertinti visus tuos algoritmus, pratybos būtų labai vertingos – pasižiūrėtume, įvertintume ir sustiprintume savo pasirengimą“, – pridūrė ji.
Ministrė taip pat nesiėmė spręsti, kada tokios pratybos būtų organizuojamos.
„Sunku pasakyti, nėra paprasta suorganizuoti tokio masto pratybas ne nacionalinio, o tarptautinio lygmens“, – teigė A. Bilotaitė.
Anot jos, Lietuvos pasirengimą šiuo metu vertina ES evakuacijos misija, kuri savo rekomendacijas turėtų pateikti birželį.
„Tikimės, kad tos rekomendacijos mums padės dėliojant pratybų scenarijų“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, susitikime taip pat aptarta galimybė valstybėms kartu kreiptis į EK dėl civilinės saugos infrastruktūros finansavimo.
„Kalbant apie priedangų formatą, sutarėme, kad tarptautiniu lygmeniu turime bendradarbiauti dėl finansavimo infrastruktūrai. Tai imlu lėšoms, tam reikalingas didelis lėšų poreikis. (...) Akivaizdu, kad reikia ieškoti būdų europiniam finansavimui, sutarėme, kad regiono lygmeniu kreipsimės bendru laišku į EK, kelsime šį klausimą“, – sakė A. Bilotaitė.
„Turi būti surasti būdai, kaip finansuoti civilinę saugą europiniu lygiu“, – pridūrė ji.
Latvijoje gegužės 23–24 dienomis vykęs vidaus reikalų ministrų susitikimas, kuriame dalyvavo ir Ukraina, yra antrasis šio formato susitikimas, pirmasis pernai vyko Vilniuje.
