„VRM yra davusi pavedimą VSAT įvertinti šitas galimybes ir artimiausiu metu turėsiu pokalbį su Aplinkos ministerija, kad įsivertintumėm galimybę pelkėtose saugomose teritorijose statyti fizinę infrastruktūrą, kuri galėtų būti ar koncertina, ar kita pagal mūsų valstybes galimybes. Bet taip, mes matome (poreikį – BNS)“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniaus rajone sakė A. Bilotaitė.
Anot jos, po fizinio barjero statybų yra likusios pjaunančios vielos (koncertinos), ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) vertina, kokios galimybės ją panaudoti pelkėtose vietovėse.
Šiuo metu tvora ir pjaunanti viela pasienyje su Baltarusija įrengta apie 550 kilometrų atkarpose, o bendras Lietuvos sienos ilgis yra 679 kilometrai.
Daugiau kaip 100 kilometrų siena eina upėmis, ežerais, pelkėmis, čia valstybės siena stebima vaizdo kameromis, kitomis techninėmis priemonėmis, bet tvoros nėra.
Kaip BNS sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis, analizuojama, kad fizinis barjeras galėtų atsirasti Čepkeliuose, Baltasamanės pelkėje Švenčionių rajone, prie upių.
Fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija nuspręsta statyti po 2021-iais kilusio neteisėtų migrantų antplūdžio iš šios šalies. Lietuva kaltina Minsko režimą jo organizavimu ir vadina tai hibridine ataka.
