Be to, ministrai kalbėjosi apie Danijos patirtį atremiant neteisėtą migraciją, kalbėjosi apie priemones, kurių abi šalys imasi.
Su neteisėtų migrantų antplūdžiu Danija susidūrė 2014–2015 m. Tuomet į šalį atvyko apie 36 tūkst. neteisėtų migrantų.
Šiemet Danijos Vyriausybė paskelbė politinį žingsnį – „nulinė tolerancija“ nelegaliai migracijai ir prieglobsčio prašytojams. Danija yra vienintelė ES valstybė, kuri įstatymu įtvirtino galimybę steigti prieglobsčio prašytojų centrus trečiosiose (ne ES) šalyse. Minėtu įstatymu buvo labai sugriežtinta neteisėtos migracijos kontrolė.
Po ministrų susitikimo surengta spaudos konferencija.
Bilotaitė: Lietuva paruošė dokumentą
Spaudos konferencijoje vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad danai buvo vieni pirmųjų, ištiesusių pagalbos ranką ištikus migracijos krizei. Danija pasiūlė namelius su šildymo sistemomis, taip pat pagelbėta organizuojant koncertiną.
Ministrų susitikimo metu aptrati bendri šalių veiksmai, kas būtų galima kartu padaryti, kad būtų pakeista ES politika migracijos klausimu.
Susitikimo metu aptarta, kad svarbu fizinis barjeras, galintis apsaugoti ES išorės sienas nuo neteisėtos migracijos.
„Lietuva yra paruošusi tokį dokumentą, kuriame yra konkretūs siūlymai, kaip galėtume pakeisti teisės aktus, tam, kad šalys, susidūrusios su tokia situacija, kai vykdoma hibridinė ataka ir kai prieš šalis nares yra naudojami kaip ginklas neteisėti migrantai, kad šalys galėtų gintis ir saugoti savo nacionalinį saugumą ir imtis reikalingų priemonių.
Svarbu bendra ES pozicija, bendras veikimas ir netoleravimas. Tą paramą iš visos ES jaučiame ir esame dėkingi Danijai už palaikymą ir suvokimą“, – spaudos konferencijoje teigė A. Bilotaitė.
Pirmiausia siūloma statyti fizinį barjerą. Pasak A. Bilotaitės, fizinis barjeras kaip priemonė turi būti privaloma. Antra, ši priemonė turėtų būti finansuojama iš europinių fondų. Trečia, siūloma leisti ES narėms šalims nuspręsti migrantams neleisti patekti į šalį nelegaliai ir liepti prašyti prieglobsčio tik pasienio kontrolės punktuose arba kitose numatytose vietose.
Ministrė A. Bilotaitė teigė Danijos kolegai pristačiusi, kad neteisėtos migracijos skaičiai Lietuvoje jau stabilizavosi.
A. Bilotaitės teigimu, būtina burti aljansą, kurio narės šalys, kurios palaikytų, kad pokyčiai šioje srityje yra reikalingi.
„Vienas iš vizito tikslų yra tas telkimas. Labai džiaugiuois, kad turime Danijos palaikymą. Tai yra labai svarbu, nes spalio 8 d. bus ES vidaus reikalų ministrų taryba ir šie klausimai ten bus sprendžiami. Aljanso subūrimas bendraminčių ir bendražygių būrimas yra aktualus“, – sako A. Bilotaitė.
Tesfaye: reikia kalbėtis su trečiosiomis šalimis
Danijos ministras M. Tesfaye dėkojo A. Bilotaitei už kvietimą. Jis teigė, kad Danija ir Lietuva turi bendrus tikslus dėl nelegalios migracijos.
Ministras teigė, kad normalu, jog šalys nori saugoti savo sienas, o nelegalios migracijos krizė, su kuria susidūrė Lietuva, yra ne tik vienos Lietuvos problema.
Jis teigė, kad saugoti išorines ES sienas reikia ne tik statant tvoras, bet taip pat reikia kalbėtis su trečiosiomis šalimis, iš kurių migrantai kyla. Sutarta ir kad tvarkantis su nelegalios migracijos krize reikia reformuoti prieglobsčio suteikimo sistemą.
M. Tesfaye antradienį planuoja apsilankyti ir Lietuvos–Baltarusijos pasienyje, kur jau yra nutiesta koncertina.
Ministras sako, kad Danija tariasi su partneriais dėl migrantų išsiuntimo iš Danijos. Svarstoma, kad migrantai iš Danijos būtų siunčiami į partnerės šalies teritoriją, kurioje būtų tvarkomi dokumentai. Tokie migrantai į savo kilmės šalis būtų išsiųsti iš partnerės šalies teritorijos.
Ministras pabrėžė, kad Danija nėra prieš migraciją – Danija yra prieš nelegalią migraciją.
Šąlant orams Lietuva nekeis migrantų neįleidimo strategijos
Šąlant orams Lietuva neplanuoja keisti migrantų neįleidimo strategijos, bet pagalba jiems bus teikiama, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Strategija bus tokia, kokia yra, mes jos tikrai nekeisime, todėl, kad yra priimtas sprendimas ginti savo sienas ir mes jas ginsime – tą turiu aiškiai patikinti“, – antradienį žurnalistams sakė ministrė.
„Bet, žinoma, humanitarinė pagalba – ji turi būti suteikiama ir bus teikiama“, – pridūrė ji.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija. Rugpjūčio pradžioje siekiant stabdyti neteisėtą migraciją pasienyje imta naudoti apgręžimo politiką.
Po šio sprendimo buvo atvejų, kai migrantai įstrigdavo pasienyje, kai Baltarusijos pareigūnai nesutikdavo įsileisti šių žmonių grįžti atgal į šalies gilumą.
Lenkijoje tokia migrantų grupė prie sienos gyveno kelias savaites, o šalis sulaukė kritikos iš žmogaus teisių gynėjų.
Pasieniečiai praėjusią parą į Lietuvą neįleido 17 migrantų
Pasieniečiai praėjusią parą neleistinose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 17 migrantų, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Pirmadienį migrantai iš Baltarusijos neįleisti ties Švenčionių ir Varėnos rajonais bei Druskininkų savivaldybe. Daugiausia, 11, užsieniečių neteisėtai patekti į Vakarų Europą planavo per sienos ruožą, einantį Druskininkų savivaldybe.
Nė vienas užsienietis pirmadienį nebuvo įleistas į Lietuvą. Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko.
Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Pagal VSAT informaciją, ankstesnę parą į Lietuvą neįleisti 24 migrantai, iš viso per praėjusią savaitę neįleista beveik 200 užsieniečių.
Į šalį šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija. Rugpjūčio pradžioje siekiant stabdyti neteisėtą migraciją pasienyje imta naudoti apgręžimo politiką.
