Įsigaliosiančius pakeitimus ketvirtadienį pristatė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas.
A. Bilotaitė įspėja nevykti į Baltarusiją
A. Bilotaitė akcentavo, kad sprendimas uždaryti dar du pasienio kontrolės punktus priimtas reaguojant į grėsmes šalies saugumui.
„Šie sprendimai yra laikmetį atitinkantys sprendimai, susiję su nacionalinio saugumo iššūkiais, geopolitine situacija. Sprendimas yra atliepiantis tai, ką viešai išsakė Valstybės saugumo departamentas (VSD) dėl kylančių grėsmių. Svarbu pažymėti, kad taip yra sprendžiamas kontrabandos klausimas“, – ketvirtadienį žurnalistams Lavoriškėse sakė A. Bilotaitė.
Vienas iš tikslų, ko siekiama uždarant punktus pasienyje, yra atvykstančiųjų iš Baltarusijos srautų mažinimas.
„Mes akcentuojame, kad viena iš priežasčių, kodėl buvo priimtas šis sprendimas susijęs su rizikos, kuris susijęs su Baltarusijos piliečių srautų padidėjimu į mūsų šalį“, – kalbėjo ministrė.
Ji tikisi, kad uždarius Lavoriškių ir Raigardo PKP srautus pavyks sumažinti 32 procentais.
„Šis sprendimas PKP uždarymo yra vienas iš komplekso sprendimų, kas daroma Vyriausybėje, VRM, kad suvaldytume rizikas, kurios kyla dėl padidėjusių migrantų srautų“, – teigė A. Bilotaitė.
Ministrė tikino, kad pasieniečiai „labai atidžiai tikrina“ į Lietuvą atvykstančius asmenis. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, atliekant patikrą šiemet dėl įvairių rizikų nebuvo įleista apie 300 Baltarusijos piliečių, o pernai – apie 1734.
A. Bilotaitė dar kartą kreipėsi į gyventojus įspėdama, kad vykti į Baltarusiją yra labai pavojinga.
„Noriu kreiptis į Lietuvos piliečius, atkreipdama dėmesį į labai dideles rizikas vykstant į Baltarusiją, kad apgalvotų ir nedarytų to, nes tai yra pavojinga“, – teigė ministrė.
Nebeįleis pėsčiųjų ir dviratininkų
Nuo kovo 1 dienos taip pat nutraukiamas pėsčiųjų ir dviratininkų vykimas per Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus, uždraudžiamas keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas Kenos ir Kybartų geležinkelio pasienio kontrolės punktuose, išskyrus išimtinius atvejus, dėl kurių sprendimą priims Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Anot A. Bilotaitės, išimtis, kuri buvo suteikta pėstiesiems ir dviratininkams, leido piktnaudžiauti.
„Tie asmenys, kurie apsirinkdavo vykdymą dviračiais arba pėsčiomis, jiems nereikėdavo laukti eilėje. Tai reiškia, jie galėjo paprasčiau kirsti mūsų sieną. Matėme, kad pernai skaičius tikrai ženkliai išaugo – 68 proc. Nežinau, ar teko matyti, galbūt turite filmuotos medžiagos, kai pakelėse yra sudėti dviračiai“, – kalbėjo ministrė, pridurdama, kad ši priemonė taip pat skrita suvaldyti rizikas.
Pasieniečių vadas: padidės srautai Medininkų ir Šalčininkų PKP
Pasieniečių vadas R. Liubajevas patvirtino, kad nuo kovo 1 d. vykimas per sieną Kenos ir Kybartų PKP nebus vykdomas, tačiau bus taikomos išimtys.
„Išimtis bus suteikta tik tiems asmenims, kurie Į LR teritoriją galės vykti dėl humanitarinių priežasčių arba Užsienio reikalų ministerijos institucijų tarpininkavimo, [siekiant] įleisti dėl humanitarinių priežasčių“, – pažymėjo jis.
Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) piliečiai, ketinantys grįžti į gimtąsias šalis, tą galės padaryti per dvi savaites per Kenos ir Kybartų geležinkelio kontrolės punktus.
„Po dviejų savaičių tokių asmenų praleidimas nebus vykdomas“, – teigė VSAT vadas.
R. Liubajevas patikino, kad dėl uždarytų PKP darbo pasieniečiams nesumažės. Numatoma, kad padidės judėjimo srautai Medininkų ir Šalčininkų PKP. Į šiuos punktus bus perkeliami šiuo metu Raigardo ir Lavoriškių PKP dirbantys pasieniečiai.
„Mūsų pareigūnai, kurie šiuo metu dirba kontrolės punktuose, bus nukreipti, pirmiausiai, į kontrolės punktus, kurie šiuo metu bus atidaryti ir vykdys patikrinimą – tai Medininkų ir Šalčininkų“, – sakė jis.
„Bus nukreipti ir į sausumos sienos apsaugą – daugiau galėsime skirti savo pajėgumų sienos stebėjimui ir reagavimui į sienos pažeidimus“, – aiškino pasieniečių vadas.
Tuo metu Raigardo ir Lavoriškių PKP po jų uždarymo dar keletą dienų budės ribotas skaičius pareigūnų. Vėliau punktai bus saugomi vaizdo stebėjimo sistemomis.
Bėgantiems nuo režimo lieka humanitarinis koridorius
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja yra sakiusi, kad tokiais sprendimais statomos geležinės uždangos. Anot jos, dėl sienos kirtimo punktų uždarymo ir baltarusių izoliacijos naudos turės tik autoritariniai prezidentai Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas.
Valstybės saugumo departamentas pernai perspėjo, kad Baltarusijos žvalgyba bando verbuoti keliaujančiuosius tarp Lietuvos ir Baltarusijos.
Savo ruožtu A. Bilotaitė pabrėžė, jog Lietuva ir toliau išlaikys vadinamąjį humanitarinį koridorių „žmonėms, bėgantiems nuo režimo“, be to, anot jos, pastaruoju metu uždarius keturis, dar lieka du atviri pasienio punktai.
„Noriu pabrėžti, kad šiuo metu nėra uždaryti visi pasienio punktai – dar lieka du veikiantys. Bet svarbu pažymėti, kad kiti klausimai, kurie saugumo klausimai, kiti, susiję su mūsų infrastruktūra, su kontrabandos klausimu, problemos sprendimu, taip pat svarbūs mūsų valstybei ir mes imamės šių priemonių“, – kalbėjo ministrė.
R. Liubajevas teigė, kad pernai per Lietuvos-Baltarusijos sieną vyko beveik 4 mln. keleivių. Tai yra 26 proc. daugiau nei 2022 m., iš jų beveik 70 proc. Baltarusijos piliečių ir apie 18 proc. Lietuvos piliečių.
Palyginus su 2022 m., pernai vyko 50 proc. daugiau Baltarusijos piliečių, o Lietuvos piliečių vykimo srautai sumažėjo 14 proc. Vidutiniškai per sieną Baltarusijos piliečiai vyko 7 kartus, Lietuvos piliečiai – 11 kartų.
R. Sadauskas: Raigardo PKP turėjo nebelikti prieš porą metų
Žurnalistas, rašytojas Romas Sadauskas teigia, kad Raigardo PKP reikėjo uždaryti vos prasidėjus karui Ukrainoje. Mat per pastaruosius porą metų tarp Druskininkų ir Baltarusijos miesto Gardino itin dažnai kursuoja tarpmiestiniai autobusai. R. Sadauskas nuogąstauja, kad be nuolatinių gyventojų jais gali keliauti Aliaksandro Lukašenkos režimui palankūs asmenys.
„Nuo rytojaus uždaromas Raigardo pasienio kontrolės postas, kurio turėjo nebelikti prieš porą metų, pirmąją karo dieną. Išsaugoję landą sienoje į valstybę, iš kurios Putino armija veržėsi „per tris dienas“ užimti Kyjivą, pavertėme Druskininkus iš Lietuvos kurorto į Gardino priemiestį.
Nes į jokį Lietuvos miestą iš Druskininkų autobusai nekursavo tokiu dažnumu – beveik kas valandą, kiekvieną savaitės dieną. Ir tikrai ne tušti. Bilietas į vieną pusę kainuoja 15 eurų ir tikrai ne visi keleiviai važiuoja į artimųjų laidotuves ar Lenino paminklais pasigrožėti. Dauguma tiesiog pamaitina savo eurais Lukašenkos režimą ir parsigabena visokio šlamšto, taip pat ir akcizinių prekių.
Jei kurorte pamatysite ne vietoje išmestą rūkalų pakelį, tai didžiausia tikimybė, kad tai bus „Minsk“. O kiek iš tų keliautojų užverbuoja Lukašenkos KGB, galiu tik spėlioti“, – feisbuke rašo R.Sadauskas.
Uždaromi dar du pasienio kontrolės punktai
Sprendimą dėl Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktų laikino veiklos stabdymo vasario 21 dieną patvirtino Vyriausybė.
Prieš savaitę Vyriausybei palaiminus VRM inicijuotą šių pasienio kontrolės punktų uždarymą, numatoma, kad per šiuos juos bus draudžiamas pėsčiųjų, dviratininkų, kito transporto ir prekių judėjimas. Taip pat nutarta riboti keleivių įlaipinimą ir išlaipinimą Kenos ir Kybartų geležinkelio PKP, numatant išimtis, dėl kurių sprendimus turės priimti VSAT.
Nuo praėjusių metų rugpjūčio vidurio laikinai uždaryti dar du – Šumsko ir Tverečiaus – PKP su Baltarusija.
Šiuo metu Lenkijos pasienyje su Baltarusija veikia vienas pasienio kontrolės punktas, Latvijos pasienyje – du, o Lietuvos pasienyje – keturi.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) duomenimis, pernai Lietuvos piliečiai kirto sieną 684 tūkst. kartų – 13,4 proc. mažiau nei 2022 m. Lietuvos piliečių srautas visuose kelių PKP, esančiuose prie sienos su Baltarusija, krito apie 13,4 proc., o unikalių asmenų skaičius siekė beveik 62 tūkst. ir sumažėjo 17,5 proc. Suaugę Lietuvos piliečiai sieną kirto vidutiniškai 11 kartų per metus. Daugiausia Lietuvos piliečių vyko per Šalčininkų ir Lavoriškių kelių PKP.
