„Pirmiausiai mes turime žiūrėti ne į formalų kažkokį sujungimą, panaikinimą – to tikrai šiai minutei nereikia daryti. Pirmiausiai mes turime žiūrėti į turinį – kas tose mokyklose vyksta“, – antradienį žurnalistams sakė sostinės vadovas.
„Mes turėsime pasišnekėjimus su švietimo specialistais. Mano pozicija bus labai aiški – dabartiniame tinklo formate turime ieškoti priemonių, kaip pagerinti, pastiprinti tų mokyklų ugdymo kokybę ir užtikrinti, kad nebūtų tokie uždari getai, kur paslapčia kažkur pakabinti Putino plakatai“, – savo nuomonę išdėstė jis.
Pasak jo, mokyklų uždarymas turėtų būti paskutinis žingsnis.
„Paskutinis momentas turi būti svarstyti dėl juridinio asmens panaikinimas ar sujungimas“, – pridūrė jis.
Mokyklose rusų mokomąja kalba yra jaučiama Kremliaus propagandos įtaka
V. Benkunskas pripažįsta, kad mokyklose rusų mokomąja kalba yra jaučiama Maskvos propagandos įtaka, tad, pasak jo, reikia kovoti su šios tendencijos priežastimis.
„Rusijos propaganda yra jaučiama įstaigose rusų mokomąja kalba, tai reikia kovoti su šiomis priežastimis“, – Eltai teigė Vilniaus miesto meras.
„Rusakalbiai moksleiviai, Lietuvos piliečiai turi būti gerai informuoti, kas vyksta Rusijoje, kad propaganda nedarytų įtakos ir kad jie jaustųsi mūsų valstybės pilnaverčiais piliečiais“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas praėjusią savaitę Eltai teigė ieškantis teisinių būdų atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.
„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai teigė G. Jakštas.
Tokiems ministro svarstymams nepritaria dalis politikų, tautinių bendrijų institucijos.
Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje.
Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.
Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.
