Pagal Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 24 straipsnį „Lietuvos pilietybės netekimas“, pilietybės galima netekti atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės; įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus; Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais; jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo; įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu.
Visuomenininkas Andrius Tapinas kelia klausimą, kad Margaritai Drobiazko Lietuvos pilietybę galima atimti vadovaujantis šio įstatymo dalimi, kurioje rašoma, kad pilietybės netenkama, kai tarnaujama kitos valstybės tarnyboje be Lietuvos vyriausybės leidimo.
Pasak A. Tapino, šią dalį galima taikyti, kadangi Margarita Drobiazko dalyvavo renginiuose, kurie buvo finansuojami iš Rusijos federalinio biudžeto.
Naujienų portalo tv3.lt kalbintas teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius skeptiškai vertina galimybę, kad Margarita Drobiazko neteks Lietuvos pilietybės.
„Pateiksiu pavyzdį: mūsų garsus operos solistas paprašomas padainuoti Vasario 16-osios minėjime. Kultūros ministerija jam sumoka honorarą. Ar mūsų operos solistas įstojo į valstybės tarnybą? Ne“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Pasak jo, įstatyme vartojama sąvoka „valstybės tarnyba“ visada susijusi su tam tikrų administracinių valdymo funkcijų atlikimu.
„Valstybės tarnybos“ sąvoka apima ir tarnybą kitos valstybės kariuomenėje, neturint Lietuvos vyriausybės leidimo, ir panašiai“, – aiškino pašnekovas.
„Šiuo atveju, argumentas, kad [Margaritai Drobiazko] honorarą sumokėjo Rusijos valdžia, nėra argumentas, kuris patvirtina, kad asmuo įstojo į valstybės tarnybą“, – pridūrė jis.
V. Sinkevičiaus nuomone, M. Drobiazko atveju, Pilietybės įstatyme numatytos situacijos, kada netenkama Lietuvos Respublikos pilietybės, netinka.
„Tokio pagrindo, jei asmuo sudalyvauja kitos valstybės surengtame renginyje, nors ta valstybė vykdo karą, agresiją, tokiu pagrindu įstatymu nėra. Įstatymą galima taikyti, kada yra jame nustatyti pagrindai. Netekti pilietybės nėra teisinio pagrindo“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Eksperto teigimu, pasigirsta svarstymų, kad reikėtų papildyti Pilietybės įstatymą ir išplėsti pagrindus, kuriais netenkama pilietybės, tačiau net ir papildytas įstatymas M. Drobiazko atvejo neapimtų, nes jis negalėtų būti taikomas atgaline data, jis būtų taikomas tik į ateitį.
„Šiuo atveju, lieka visuomenės pasmerkimas“, – teigė V. Sinkevičius.
Seimas klausimą gali svarstyti rudenį
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad Lietuva šiandien neturi tokios teisinės bazės, kad Margarita Drobiazko dėl savo veiksmų netektų Lietuvos Respublikos pilietybės.
„[Teisinė bazė] turės būti kuriama. Bet, manau, tai svarbu ir platesniame kontekste, kad kiekvieną kartą nereikėtų karštligiškai ieškoti sprendimų. Reikia, kad žmonės, kurie pasirenka agresoriaus pusę, aiškiai suvoktų, kuo jie rizikuoja. Kad tiek valstybei būtų aišku, kas daroma tokiose situacijose, tiek žmonėms, kurie pasirenka agresoriaus pusę“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė neabejoja, kad prasidėjus parlamento rudens sesijai bus svarstomos iniciatyvos dėl Pilietybės įstatymo papildymo.
Prezidentas atėmė valstybės apdovanojimą iš čiuožėjų M. Drobiazko ir P. Vanago
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį išbraukė iš valstybės apdovanotųjų sąrašo ledo šokėjus Margaritą Drobiazko ir Povilą Vanagą dėl jų pasirodymo Rusijoje, tęsiančioje invaziją Ukrainoje.
Rekomendaciją tai padaryti pateikė Valstybės apdovanojimų taryba, pranešė Prezidentūra.
„Gana yra gana! Pasirašiau dekretą, kuriuo išbraukiau Margaritą Drobiazko ir Povilą Vanagą iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu sąrašo, pažeminus apdovanotojo vardą.
Neabejoju, kad šokių ant ledo pora buvo puikūs sportininkai, tačiau nuopelnus Lietuvos valstybei, už kuriuos buvo įvertinti dar 2000 metais, jie nutrynė cinišku poelgiu dalyvauti komerciniame renginyje Sočyje tuo metu, kai Ukrainos karo verpetuose liejasi nekaltų žmonių kraujas. Geriausiu atveju tai – politinis vištakumas, blogiausiu – spjūvis nukautų kūdikių, vaikų, moterų ir senelių atminimui.
Primenu, kad Margarita Drobiazko 1993 m. išimties tvarka įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Dabartiniame kontekste tai atrodo kaip apgailėtinas farsas. Įstatymai nenumato reverso – pilietybės atėmimo išimties tvarka už Lietuvos vardo suteršimą? Vadinasi, turime inicijuoti teisės aktų pakeitimus. Demokratija privalo mokėti gintis, kitaip tai – nebe demokratija“, – feisbuke rašė G. Nausėda.
M. Drobiazko ir P. Vanagas 2000 metais yra apdovanoti Gedimino ordino Riterio kryžiais. Pagal įstatymą, valstybės apdovanojimai gali būti atimti, jeigu apdovanotųjų veika žemina apdovanotojo vardą.
Prezidentūra anksčiau šią savaitę teigė, jog svarstys atimti iš čiuožėjų apdovanojimus, jeigu šie pasirodys rusų ledo šokėjos Tatjanos Navkos organizuojamame šou Sočyje.
T. Navka yra Rusijos prezidento atstovo Dmitrijaus Peskovo žmona.
M. Drobiazko ir P. Vanagas gyvena Rusijoje.
