Visuomenės informavimo grupės vadovas, premjero patarėjas Giedrius Surplys naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad, kalbant apie pasivaikščiojimus lauke, reikia išskirti kelias grupes žmonių. Viena – užsikrėtusieji koronavirusu, jaučiantys simptomus, bendravę su užsikrėtusiuoju ar grįžę iš užsienio asmenys.
„Jie negali net šuns išvesti pavedžioti. Tie žmonės turi kreiptis į savo artimuosius ar savanorius, kad šie jiems užtikrintų būtinąsias funkcijas: aprūpintų maistu, vaistais ir, jeigu reikia, gyvūnus pavedžiotų“, – kalbėjo G. Surplys.
Antradienį Seimas priėmė griežtesnes baudas asmenims, kurie nesilaiko karantino ir saviizoliacijos reikalavimų – baudos fiziniams asmenims už taisyklių pažeidimą sieks nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6000 eurų.
Kiti asmenys, pasak premjero patarėjo, gali būti lauke, bet tai stipriai nerekomenduotina.
„Jeigu jau, taip sakant, važiuoja stogas ir norisi pasivaikščioti, tai būtina laikytis rekomendacijų, jeigu įmanoma, užsidėti medicininę kaukę ir pirštines, jei kaukės neturite, užsiriškite šaliką arba skarelę“, – patarė G. Surplys.
Taip pat negalima vaikščioti didesnėmis nei dviejų asmenų grupelėmis, o parkuose buriuotis daugiau nei po penkis asmenis. Visais šiais atvejai reikia laikytis saugaus dviejų metrų atstumo, gyventojai įpareigojami vengti fizinio kontakto.
Kaip pažymi G. Surplys, kitokios taisyklės šeimoms, jei šeima didesnė, jai leidžiama kartu vaikščioti lauke.
Galiausiai, senjorams, anot premjero patarėjo, kuriems nėra priverstinės izoliacijos, į lauką eiti nedraudžiama.
„Bet jie yra ypatingai didelės rizikos grupėje, nes virusas jiems pavojingiausias. Todėl jiems yra labai rimta rekomendacija, jeigu tik įmanoma, likti namuose ir, be ypatingai didelės būtinybės, neiti į lauką“, – dėstė G. Surplys.
Likti namuose senjorams rekomenduoja ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Jeigu žmogus yra vyresnio amžiaus, daugiau nei 60-ies metų, primygtinai raginčiau ir prašyčiau, kad neitų į lauką, niekur nevaikščiotų, rinktųsi savanorių pagalbą, kad maistas ir vaistai būtų pristatomi į namus“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo ministras.
Parkai kol kas neužsivers
Praėjusį šeštadienį, šviečiant saulei ir sušilus orams, ne vienas gyventojas patraukė į parkus ir kitas viešąsias erdves.
Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis naujienų portalui tv3.lt teigė, kad žmonių srautai lauke praėjusį šeštadienį buvo kur kas didesni nei kitomis karantino dienomis, tačiau lyginant su įprastu šiltu savaitgaliu, žmonių miesto erdvėse buvo mažiau. Policijos atstovas svarsto, kad dalis gyventojų patraukė į atokesnes vietas, miško takelius.
R. Matonio teigimu, šiltą praėjusį šeštadienį policija sulaukė 332 gyventojų pranešimų dėl saviizoliacijos ar karantino nesilaikymo. Tačiau, pasak jo, šią savaitę situacija jau geresnė – sekmadienį sulaukta 105 pranešimų, pirmadienį – 132, antradienį – 145.
„Lyginant su praėjusia savaite, tai dvigubai mažiau pranešimų, būdavo 300–350 per parą“, – pasakojo R. Matonis.
Kai kuriose kitose Europos šalyse parkai užvėrė vartus karantino metu. G. Surplio teigimu, Lietuvoje kol kas tokių iniciatyvų nesiimama, šiltesnę dieną parkuose budi daugiau policijos pareigūnų, šaulių, savivaldybių viešosios tvarkos pareigūnų.
„Aplinka yra stebima ir neleidžiama jiems nesilaikyti tų saugių atstumų. Kol kas pasitenkiname tuo, jeigu matytume, kad yra poreikis, aišku būtų galima tas karantino sąlygas griežtinti“, – samprotavo G. Surplys.
Neleidžia iš namų be anketos, parkai – uždaryti
Kitose Europos šalyse karantino reikalavimai dėl išėjimo iš namų yra gerokai griežtesni nei Lietuvoje.
Kaimyninėje Lenkijoje antradienį sugriežtintos karantino taisyklės. Viena iš jų – nepilnamečiai negali išeiti iš namų be juos lydinčio tėvo ar globėjo. Dviejų metrų atstumą lauke turi palaikyti ir šeimos nariai, išimtys taikomos tik jaunesniems nei 13 metų vaikams ir žmonėms su negalia. Parkai, paplūdimiai ir kitos viešosios erdvės yra uždarytos. Nesilaikantys šių taisyklių bus baudžiami baudomis iki 30 tūkst. zlotų (apie 6,6 tūkst. eurų).
Italijoje ir Prancūzijoje gyventojams draudžiama išeiti iš namų, o tie, kurie vis tik tą padaro, privalo turėti su savimi dokumentą, kuriame nurodoma buvimo lauke priežastis. Tokių formų gali paprašyti žmones lauke stabdantys policijos pareigūnai.
Italijoje priežastimis būti lauke nurodoma būtinybė keliauti į darbą, eiti nusipirkti maisto produktų, vaistų ar vizitas pas gydytoją. Prancūzijoje, be šių išvadintų priežasčių, yra nurodomos šeimyninės aplinkybės, pavyzdžiui, būtinybė prižiūrėti vaikus ar senjorus.
Taip pat galima mankštintis ir sportuoti lauke, tačiau ir čia yra apribojimų – sportuoti būtina vienam, ne ilgiau nei vieną valandą ir ne toliau nei per vieną kilometrą nuo savo namų. Namus galima palikti ir jei gyventojas tarnauja viešajam gėriui. Ši priežastis yra gana abstrakti, tad pareigūnai gali paprašyti valdžios institucijų patvirtinimo, ar tikrai žmogus atlieka visuomenines funkcijas, pavyzdžiui, savanoriauja, gelbsti vietinėms teisėsaugos tarnyboms.
Dar griežtesnes priemones taiko Izraelis. Šioje šalyje negalima nuo namų nutolti toliau nei 100 metrų, nebent keliaujate į darbą, einate nusipirkti maisto produktų ar vykstate pas gydytoją. Taip pat, kitaip nei Prancūzijoje ar Lietuvoje, Izraelyje draudžiama sportuoti lauke.
Nors lietuviams kitose Europos šalyse esančios karantino sąlygos ir bausmės gali pasirodyti itin griežtos, joms sunku būtų lygintis su tomis, kurios taikomos kai kuriose Azijos šalyse.
Štai 1,3 mlrd. gyventojų turinčioje Indijoje nesilaikančius karantino žmones policijos pareigūnai namo varo daužydami lazdomis. Mažiau prasikaltusius baudžia mums taip pat neįprastomis priemonėmis – gyventojams tenka daryti pritūpimus ir atsispaudimus.
Dar griežtesnis karantino nesilaikančių asmenų atžvilgiu – kontroversiškais pasisakymais ir sprendimais garsėjantis Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte. Jis šalies saugumo pajėgoms įsakė nušauti asmenis, kurie pažeidžia karantino reikalavimus.
„Aš nusiųsiu jus į kapus, kad nedrumstumėte tvarkos“, – kalbėjo R. Duterte.
