Kaip žinoma, prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą dėl nepilnamečių ir mažamečių asmenų seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo bei perdavė bylą Panevėžio apygardos teismui. K. Bartoševičiui kaltinimai pateikti dėl dviejų seksualinio prievartavimo epizodų, keturių tvirkinamųjų veiksmų epizodų prieš jaunesnį nei 16 metų asmenį bei keturių epizodų nesunkiai sutrikdant mažamečių asmenų sveikatą. Iš viso byloje yra 4 nukentėję vaikai.
K. Bartoševičius kaltės nepripažįsta. Buvusiam Seimo nariui tebegalioja anksčiau skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti už draudžiant bendrauti su nurodytais asmenimis bei dokumentų paėmimas.
„Jis nepripažįsta savo kaltės. Jis yra davęs parodymus apie tai, kad nėra padaręs visų šitų veiksmų, kurie jam inkriminuojami. Ir galiu pasakyti, kad mes teiksime prašymus būtent dėl įrodymų patikimumo šioje byloje, nes visi duomenys, kurie surinkti šioje byloje, kurie buvo gauti atliekant ekspertinius tyrimus,turi būti dar kartą patikrinti jų patikimumo aspektu“, – TV3 Žinioms sakė O. Šibkovas.
„Taip pat galiu pasakyti, kad vienas iš mūsų prašymų bus prašymas perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir tas prašymas yra susijęs su patogumu nagrinėti tą bylą, nes ir aš reziduoju Vilniuje, ir K. Bartoševičius gyvena Vilniuje, ir, kiek žinau, dalis kitų proceso dalyvių taip pat gyvena Vilniuje“, – tęsė advokatas.
O. Šibkovas teigia, jog gynyba sieks, kad teismo posėdžiai būtų vieši. Klausiamas, kodėl to reikia, advokatas kalbėjo, jog visuomenė apie šią bylą jau susiformavo savo nuomonę, bet nei K. Bartoševičius, nei jo advokatas kol kas neturėjo galimybių išsakyti savo pozicijos „dėl viešosios nuomonės susiformavimo sąlygų“. Teisininkas taip pat manė, kad viešumas padėtų atskleisti visuomenei, kaip tokiose bylose atliekami ikiteisminiai tyrimai.
„Viešumo šioje byloje mes siekiame iš esmės dėl kelių priežasčių. Pirma, viešoji nuomonė šioje byloje jau suformuota, viešai išdėstytos aplinkybės, kurios žinomos plačiajai visuomenei: kuo jis kaltinamas, dėl kokių veiksmų jis kaltinamas, kiek vaikų nukentėjo. Tačiau, kaip suprantate, kita pusė, tai yra kaltinamasis, gynyba neturi iš esmės jokios galimybės išsakyti savo nuomonės dėl šitos viešosios nuomonės susiformavimo sąlygų. Tai yra viena iš priežasčių, dėl kurios mes norime viešumo“, –teigė advokatas.
„Kitas aspektas, kad viešas bylos nagrinėjimas prisidėtų prie to, jog atskleistų plačiajai visuomenei, kokiomis sąlygomis atliekami ikiteisminiai tyrimai analogiško pobūdžio bylose. Tokios bylos ar tie ikiteisminiai tyrimai pakankamai šabloniniai: atliekamos apklausos, atliekami ekspertiniai tyrimai, renkami kiti duomenys, tačiau kaip būtent atliekami šie veiksmai, tiek ekspertiniai tyrimai yra pakankamai kritikuotinas veiksmas, nes ir psichologinės-psichiatrines vaikų ekspertizės, ir kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami tokiu būdu, kad juos galima kritikuoti ar kelti klausimus, ar tie veiksmai patikimi“, – pridūrė O. Šibkovas.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė antradienį teigė, kad, jos nuomone, teismo posėdžiai neturėtų būti vieši, nes byloje kalbama apie nepilnamečius nukentėjusius asmenis. „Teismas sprendžia, ar viešas teismo posėdis, ar ne, bet, mano nuomone, toks teismo posėdis neturėtų būti viešas, nes nepilnamečiai yra apklausti apie detales, kurių, nemanau, kad viešame posėdyje galėtų būti pagarsintos“, – teigė generalinė prokurorė.
Paprastai nepilnamečiai asmenys apie seksualinius nusikaltimus prieš juos apklausiami tik vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu, nors išimtiniais atvejais teismas gali nutarti, kad reikia nukentėjusiuosius apklausti ir teisme.
„Visi nepilnamečiai, tiek liudytojai, tiek nukentėjusieji, yra apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvaujant pačiam kaltinamajam, tuo metu jis buvo įtariamasis, bei kitiems proceso dalyviams, kurie privalėjo dalyvauti apklausoje. Todėl nemanau, kad būtų reikalinga apklausa, nebent teismas nuspręstų kitaip“, – pridūrė N. Grunskienė.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu kaltinimai bus įrodyti, K. Bartoševičiuis gresia nuo 3 iki 13 metų nelaisvės.
Byloje prie įrodymų yra prijungtas ir vaizdo įrašas, bet, pasak advokato O. Šibkovo, vaizdo medžiaga nėra tiesioginis įrodymas byloje, nors jis atsisakė atskleisti, kas vaizduojama įraše. „Be abejo, mes matėme ir žinome tą vaizdo medžiagą, tačiau ta vaizdo medžiaga nėra tiesioginis įrodymas šioje byloje“, – sakė teisininkas.
Generalinė prokurorė N. Grunskienė yra sakiusi, kad nusikaltimai, kaip įtariama, buvo daromi K. Bartoševičiui einant Seimo nario pareigas. Į Seimą K. Bartoševičius buvo išrinktas 2020 m. spalį kartu su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos sąrašu. Prieš tai K. Bartoševičius savanoriavo Ingridos Šimonytės prezidento rinkimų kampanijos metu 2019 m. gegužę.
Prieš tai K. Bartoševičius buvo berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ direktorius. Neoficialiai įtariama, kad nusikaltimai atlikti prieš šio choro auklėtinius.
