Remiantis Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, per II-ąjį šių metų ketvirtį sukčiai iš gyventojų ir įmonių siekė išvilioti 19,4 milijono eurų, iš kurių gyventojai sukčiams pervedė net 7,2 milijono eurų – apie 3 milijonais daugiau nei per pirmąjį šių metų ketvirtį.
O apskritai per 2025 m. pirmąjį pusmetį sukčiai pasikėsino išvilioti 28,9 mln. Eur (I ketv. – 9,5 mln. Eur, II ketv. – 19,4 mln. Eur), tai sudaro 83 proc. visos 2024 m. pasikėsintos sumos (35 mln. Eur).
Gerokai išaugo ir užfiksuotų sukčiavimo atvejų skaičius, kuris II-ąjį ketvirtį siekė 4 521 sukčiavimo atvejį, o I-ąjį – 3 247 atvejus. Iš viso per pirmąjį pusmetį registruoti 7 768 atvejai.
Dažniausiai sukčiauja netikromis žinutėmis
Daugiausia sukčių veikimo atvejų sudarė suklastoti SMS pranešimai arba elektroniniai laiškai (angl. phishing) – jų buvo 4 392 iš 7 768 visų registruotų sukčiavimo atvejų, o bendra žala siekė 2,76 mln. eurų. II-ąjį ketvirtį šių sukčiavimo atvejų skaičius siekė 2 811 atvejus, palyginimui, I-ąjį ketvirtį tokių atvejų buvo 1 581, o žala siekė 547 tūkst. eurų.
Reikšmingą dalį sudarė ir avansiniai mokėjimai – fiksuoti 927 atvejai, kurių žala išaugo nuo 273 tūkst. eurų I ketvirtį iki 545 tūkst. eurų II ketvirtį. O vidutinė žala vienam atvejui padidėjo nuo 490 iki 1 474 eurų.
Mažiau pasitaikantys, bet itin pavojingi yra el. pašto perėmimo atvejai. Nors tokių incidentų buvo tik 33, jie išsiskiria didžiule žala vienam atvejui – nuo 21 000 eurų I-ąjį šių metų ketvirtį iki 30 000 eurų II-ąjį ketvirtį.
Iš viso per pirmąjį pusmetį sukčiai mėgino išvilioti 28,9 mln. eurų.
Pasakė, kaip šiuo metu veikia sukčiai
„Artea“ banko privačių klientų vadovė dr. Dalia Kolmatsui teigia, kad pastaruoju metu išties pastebima, kad sukčių veikla yra suaktyvėjusi, ypač, kuriant netikras bankų ir kitų organizacijų svetaines.
„Iš esmės keičiamas tik jų pateikimo būdas, kaip jos pasiekia žmogų. Sukčiai savo schemas tobulina nuolat, pritaiko jas įvairių amžiaus grupių žmonėms, todėl privalome būti itin atidūs“, – akcentuoja D. Kolmatsui.
Jos teigimu, šiuo metu sukčių vyraujanti schema – netikromis svetainėmis išperkama „Google“ paieškos sistemos reklama.
„Gyventojams, kurie svetainę pasiekti renkasi naudojant paieškos sistemą, netikros svetainės, kurios dažnai gali skirtis ir vos vienu ar keliais simboliais, rodomos pirmose vietose.
Visai neseniai taip pat susidūrėme su didelio masto sukčių ataka nukreipta į klientus ir niekaip nesusijusia su banko sistema. Buvo siunčiami laiškai apsimetant „Artea“ banku, kviečiant paspausti nuorodą ir taip, neva, peržiūrėti dokumentą“, – aiškino D. Kolmatsui.
Tokiu būdu sukčiai siekia, kad gyventojai, paspaudę netikrą nuorodą, prisijungtų prie neva interneto banko ir galėtų pasisavinti žmogaus asmens duomenis.
„Žmogui sukuriama iliuzija, jog jis jungiasi prie interneto banko paskyros, sukčiai pasisavina duomenis ir nedelsiant juos naudodami jungiasi prie žmogaus tikrojo interneto banko. Gyventojas, manydamas, kad jungiasi, suveda PIN1 kodą.
Tuomet įvyksta lemiamas momentas – žmogus gauna užklausą suvesti ir PIN2 kodą, o jis naudojamas tik mokėjimams tvirtinti, jungiantis jo niekada nėra prašoma. Tai reiškia, jog suvedus PIN2 kodą gyventojas patvirtina mokėjimą iš savo į sukčių sąskaitą“, – pažymi D. Kolmatsui.
Išskiria vieną sukčiavimo būdą
Tuo metu „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė pranešime spaudai pažymi, kad vienas iš pavojingiausių sukčių veikimo būdų – tai investicinis sukčiavimas.
„Nuo kitų sukčiavimo būdų jis išsiskiria labiau kompleksine taktika ir itin mažomis galimybėmis atgauti prarastas lėšas. Kaip rodo realūs pavyzdžiai, gali praeiti nemažai laiko, kol žmonės supranta, kad pakliuvo į investicinių sukčių pinkles. Per šį laiką jie gali ne kartą pervesti įvairias pinigų sumas tikėdamiesi uždirbti, o tai galiausiai išaugina bendrą nuostolių dydį“, – sako Ž. Augonė.
Be to, pažymima, kad per 2025 m. pirmą pusmetį investicinio sukčiavimo žala gyventojams perkopė 2 mln. eurų, o iš visos šios sumos susigrąžinti pavyko tik 47 tūkst. eurų, t. y. apie 2 proc. visos nuostolių sumos.
Pasak Ž. Augonės, investicinis sukčiavimas pavojingas ir tuo, kad jis dažnai yra tęstinis. Aukos spaudžiamos pervesti vis naujas pinigų sumas, o pakliuvę į sukčių pinkles žmonės dažnai susivokia tik pabandę išsigryninti „investicijas“.
„Toks sukčiavimas dažnai prasideda nuo nedidelės bandomosios sumos, pavyzdžiui, kelių šimtų eurų. Kai „investicija“ pradeda rodyti tariamą didelę grąžą, kuri pasirodo esanti tik skaičiai fiktyviai sukurtoje svetainėje, sukčiai pradeda spausti investuoti vis didesnes sumas“, – sako „Swedbank“ atstovė.
Sukčiai gali reikalauti daugiau pinigų ir prašydami sumokėti platformos mokesčius ar užsitikrinti didesnį pelningumą. Investicinio sukčiavimo atvejais išviliojama ne viena didelė suma, o daugybė mažesnių, kurios akumuliuojasi į reikšmingą nuostolį.
Nemažai investicinio sukčiavimo aukų jaučia gėdą dėl apgavystės ir ne visada ryžtasi pranešti apie patirtus nuostolius. Pasak Ž. Augonės, sukčiai yra profesionalūs manipuliatoriai, todėl nuo jų gali nukentėti ir apdairūs bei išsilavinę, taip pat įvairaus amžiaus žmonės.
„Viena pakankamai jauno amžiaus klientė internete atrodo investavimo platformą, o su ja susisiekę sukčiai padėjo užsiregistruoti. Pervedus dalį pinigų sukčiai vėl susisiekė ir pamokė, kaip dirbti su tariama investavimo programa. Palaikydami nuolatinį ryšį, ją skatino užsidirbti, kol klientė ryžosi pervesti didesnę sumą į vieną Vengrijos banką. Po šio žingsnio su kliente bendravusi konsultantė dingo, nustojo veikti ir minėta investicinė platforma“, – konkretaus sukčiavimo atveju pasidalijo ekspertė.
Įsidėmėkite šiuos patarimus
„Swedbank“ informacinės saugos vadovės teigimu, pirmasis ir svarbiausias įspėjantis signalas, kad žmogus susidūrė su investiciniais sukčiais, yra žadama itin didelė investicinė grąža, pavyzdžiui, 50 proc. ar didesnis uždarbis. Kitas požymis – pasiūlymas pateikiamas užsienio platformoje ar užsienio kalba telefonu.
„Lietuvos gyventojai dažniausiai investicinio sukčiavimo skambučių ir pasiūlymų sulaukia rusų arba anglų kalbomis. Tai nėra šimtaprocentinė taisyklė, bet pakankamas signalas itin atidžiai vertinti gautą pasiūlymą“, – sako „Swedbank“ atstovė.
Taip pat sukčiai dažnai nukreipia į nežinomas, užsienyje registruotas, abejotinas licencijas turinčias ar visiškai nelicencijuotas internetines platformas. Nors iš pirmo žvilgsnio tokios platformos gali atrodyti profesionaliai, visada derėtų paieškoti papildomos informacijos apie jas ir įsitikinti jų patikimumu. Įtarimus turi kelti ir tai, jei prašoma pinigus pervesti į asmeninę kito žmogaus sąskaitą.
Sukčiai taip pat gali primygtinai reikalauti parsisiųsti nuotolinio prisijungimo programas (pvz., „AnyDesk“, „TeamViewer“), kad tariamai padėtų „atsidaryti sąskaitą“ ar „pervesti lėšas“. Tai leidžia jiems visiškai perimti kompiuterio kontrolę ir pasiekti banko sąskaitas.
O D. Kolmatsui akcentuoja, kad sukčių taikiniais pastaruoju metu tampa ne tik vyresnio amžiaus žmonės, tačiau visi gyventojai.
Ji taip pat dalinasi ir keletu pagrindinių patarimų, kaip gyventojams išvengti sukčių pinklių.
- „Niekam neatskleiskite savo asmeninių duomenų, net ir artimiausiems žmonėms.
- Atidžiai tikrinkite nuorodas – jos dažnai gali skirtis vos vienu ar keliais simboliais.
- Gavus laišką su įtartina nuoroda visada geriau pasitikslinti su banku – ar tikrai toks laiškas buvo siunčiamas.
- Bankas niekada nesiunčia dokumentų prieš tai to nesuderinęs su klientu.
- Į banko puslapį patekti svarbu tik vedant pilną svetainės adresą.
- Prieš tvirtinant bet kokią operaciją visada įsitikinkite, kad ją pats inicijavote.
- Jungiantis „Mobile ID“ ar „Smart ID“ priemonėmis niekada nėra prašomas PIN2 kodas, jis reikalingas tik mokėjimo operacijoms tvirtinti“, – dalinasi D. Kolmatsui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
