„Mūsų – Baltijos valstybių – uždavinys išlaikyti tvirtą ir vieningą balsą ginant idėją, jog Ukrainos pergalė yra strateginis Vakarų tikslas ir demokratinio pasaulio pergalė. Tai egzistencinis klausimas ne tik mums, bet ir Vakarams. Baltijos šalys turi skleisti tarptautinėje bendruomenėje žinią, jog taika įmanoma tik pagal Ukrainos sąlygas. Mūsų pareiga – suteikti ir skatinti suteikti Ukrainai visapusišką karinę, finansinę ir humanitarinę paramą, reikalingą Ukrainos pergalei pasiekti“, – po Seime vykusios Baltijos Tarybos, spaudos konferencijoje kalbėjo G. Landsbergis.
„Turime padėti sąjungininkams įveikti baimę nugalėti Rusiją. Turi būti panaikinti apribojimai, neleidžiantys Ukrainai taikytis į karinius taikinius Rusijos teritorijoje. Turime patys investuoti į Ukrainos gynybos pramonę. Lietuva jau finansiškai prisidėjo prie dronų „Polyanitsa“ sukūrimo ir gamybos“, – dėstė jis.
Ministro teigimu, Baltijos Taryba prašo Tarptautinio baudžiamojo teismo pradėti tyrimą dėl A. Lukašenskos režimo vykdomų nusikaltimų. G. Landsbergis taip pat akcentavo Ukrainos būtinybę prisijungti prie Europos Sąjungos (ES) ir NATO.
„Neturime būti apgaudinėjami Baltarusijos režimo, kad padėtis švelnėja. Prašome Tarptautinio baudžiamojo teismo pradėti tyrimą dėl A. Lukašenkos režimo vykdomų nusikaltimų žmoniškumui – priverstinės asmenų deportacijos ir persekiojimo, kito žiauraus elgesio, prieštaraujančio pagrindinėms tarptautinės teisės normoms“, – kalbėjo jis.
„Europos saugumas išliks nepilnavertis be Ukrainos narystės ES ir NATO. Ukrainos pergalė mūšio lauke ir jos sėkmė vykdant europines reformas yra mūsų pačių interesas“, – akcentavo G. Landsbergis.
Ministras pabrėžė, jog Baltijos šalys aktyviai siekia atsijungti nuo Rusijos kontroliuojamos BRELL elektros sistemos. Taip pat, pasak G. Landsbergio, iki 2030 m. turi būti užbaigti Rail Balticos ir Via Balticos projektai.
„Artėjančią žiemą pasitinkame geriau pasirengę. Anksčiau numatytų terminų yra užpildytos ES dujų saugyklos, o Baltijos šalių dujų saugyklų užpildymas šiuo metu siekia 90 proc,“, – dėstė jis.
„Kartu turime tikslą – iki 2030 m. užbaigti pagrindinius Rail Baltica ir Via Baltica projektus. Būtina užtikrinti nuolatinį ir reikšmingą ES finansavimą šiems strateginės reikšmės projektams. Jie yra prioritetiniai tiek dėl ekonominės ir socialinės regiono integracijos skatinimo, tiek dėl gynybinio mobilumo“, – pridūrė ministras.
Pirmininkavimą perimsianti Latvija prioritetu laiko Ukrainą
Tuo metu pirmininkavimą Baltijos Tarybai 2025 metais perimsianti Latvija dirbs inovacijų, tvarumo ir saugumo klausimais, sako Baltijos Asamblėjos viceprezidentas Janis Vucanas. Visgi, anot jo, didžiausias dėmesys taip pat bus skiriamas karui Ukrainoje.
„Ukraina yra mūsų prioritetų sąrašo viršuje. Taip buvo dar nuo 2014 m. (...) Visais formatais rėmėme Ukrainą ir aiškinome tai kitoms valstybėms platesniame Europos kontekste“, – dėstė jis.
Baltijos Taryba yra bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentinio bendradarbiavimo, Baltijos Asamblėjos, ir vyriausybinio bendradarbiavimo, Baltijos Ministrų tarybos, posėdis. 2024 m. Baltijos Ministrų tarybai pirmininkauja Lietuva, o 2025 m. pirmininkaus Latvija.
