„Remti Ukrainos siekį tapti visateise Europos Sąjungos nare ir kuo greičiau suteikti jai ES kandidatės statusą būtų galingas ir veiksmingas atsakas į Rusijos karinę agresiją ir reikšminga pagalba Ukrainai šiuo sunkiu metu“, – rašoma bendrame jų pareiškime.
Baltijos šalių parlamentų pirmininkai pareiškė dėsiantys visas pastangas, kad eurointegracijos keliu einanti Ukraina gautų reikalingą pagalbą, ir pakvietė ES valstybių narių parlamentus padaryti tą patį.
Jie taip pat paragino savo ir kitų ES šalių vyriausybes imtis praktinių žingsnių, kad šis Ukrainos siekis būtų įgyvendintas.
„Mūsų sprendimas aiškus – kuo daugiau šalių priklausys ES, tuo saugesnė visa Europa. Rusija aiškiai parodė savo požiūrį į šalis, kurios yra ne ES narės – nuo Sakartvelo okupacijos iki šiandienos žiaurumų Ukrainoje. Jeigu norime, kad XXI amžiaus Europa nustotų kariauti, turime veikti greitai ir atsakingai“, – teigia Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pareiškimą taip pat pasirašė Estijos parlamento vadovas Juris Ratas ir Latvijos Saeimos pirmininkė Inara Mūrniece.
Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, vasario 28 dieną šios valstybės prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė oficialų prašymą Europos Sąjungai priimti jo šalį į bloką.
