„Karas Ukrainoje, nesaugi Astravo atominė elektrinė, sprogimai „Nord Stream“ dujotiekyje – tai tik keletas pavyzdžių, su kokiomis grėsmėmis šiuo metu susiduria ES. Tokioje situacijoje ypač svarbus ES šalių solidarumas, vienybė ir – bendri veiksmai. Atsakingų institucijų gebėjimų stiprinimui bei gyventojų informuotumo civilinės saugos klausimais didinimui bei apsaugai turi būti skiriamas deramas dėmesys bei finansavimas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Laiške EK ministrai pabrėžia tinkamo pasirengimo svarbą cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių ar avarijų atveju, nes šių pavojų pasekmės gali peržengti valstybių sienas ir paveikti ištisus regionus ar visą Europą. Ministrai taip pat siūlo gerinti visuomenės informuotumą ir gyventojų apsaugos veiksmus, įvertinti, kokios priemonės yra prieinamos ir kokių naujų sprendimų būtų galima ieškoti ES lygmeniu. Taip pat ketinama aptarti bendrų civilinės saugos pratybų svarbą, jos būtų nuolat tobulinamos atsižvelgiant į naujas grėsmes ir saugumo iššūkius.
Anot Estijos, Latvijos ir Lietuvos vidaus reikalų ministrų, bendra diskusija leistų valstybėms narėms įvertinti ES civilinės saugos mechanizmo sustiprinimo ir patobulinimo poreikį. ES civilinės saugos mechanizmas skirtas valstybių narių savitarpio pagalbos teikimui. Jis aktyvuotas COVID-19 pandemijos metu, vykstant Baltarusijos hibridinei atakai, prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, pagalba šalims taip pat teikiama potvynių, miškų gaisrų ir kitų grėsmių atvejais.
Vidaus reikalų ministrė spalį regioniniame susitikime su Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Suomijos vidaus reikalų ministrais jau aptarė aktualius civilinės saugos ir pasirengimo grėsmėms, strateginės infrastruktūros apsaugos klausimus. Sutarta stiprinti regioninį bendradarbiavimą – surengti ekspertų konsultacijas dėl kritinės infrastruktūros apsaugos ir organizuoti jungtines civilinės saugos pratybas.
