„Sieksime, jog Baltijos regionas būtų grįžimo į tvarų ekonomikos augimą sėkmės pavyzdžiu po krizės pasikeitusioje aplinkoje. Sutarėme tam išnaudoti tiek nacionalinius, tiek Europos Sąjungos finansinius instrumentus bei turimas politikos priemones, kad po krizės taptume dar stipresni“, – pranešime spaudai cituojamas prezidentas Gitanas Nausėda.
„Orientuosimės į ES skaitmeninės, vidaus rinkos, mokslinių tyrimų sritis ir jų stiprinimą“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda trečiadienį kovos su COVID-19 priemones, jų efektyvumą konferenciniu skambučiu aptarė su Latvijos vadovu Egilu Levitu ir Estijos prezidente Kersti Kaljulaid.
G. Nausėda pokalbyje akcentavo, kad Lietuvoje koronaviruso plitimas stabilizuojasi. Prezidentas teigė, kad nuo kovo pabaigos suaktyvintas testavimo procesas, priimtas 5 proc. BVP sudarantis ekonominių ir socialinių pasekmių likvidavimo planas.
Pokalbio metu taip pat aptartas Baltijos šalių bendradarbiavimas, užtikrinant sklandų prekių tranzitą, dar – būtinybė skirti didesnį dėmesį kovai su dezinformacija.
Tarp pokalbio temų buvo strateginės infrastruktūros projektų – „Rail Baltic“, Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio, elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa sistema – įgyvendinimo eiga.
Anot Prezidentūros pranešimo, atkreiptas dėmesys į Astravo atominės elektrinės saugos problemas, pabrėžta būtinybė įgyvendinti ES streso testų rekomendacijas, kaip ir užtikrinti kitų tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimų laikymąsi. Kalbėta apie elektros nepirkimo klausimą iš nesaugios Astravo AE bei kitų trečiosiose šalyse esančių nesaugių elektrinių.
Baltijos šalyse iki trečiadienio vidurdienio iš viso patvirtinti 2674 naujojo koronaviruso atvejai, 15 mirčių užfiksuota Lietuvoje, 24 – Estijoje, dvi – Latvijoje, rodo BNS iš oficialių institucijų surinkti duomenys.
