„Vyriausioji rinkimų komisija gavo kelias dešimtis pranešimų apie agitacijos pažeidimus. Daugiausiai pranešimų buvo susiję su agitacija socialiniuose tinkluose, su agitacija, konkrečiai, socialinio tinklo „Facebook“ grupėse“, – sekmadienį spaudos konferencijoje sakė L. Matjošaitytė.
Jos teigimu, šie rinkimai nuo praėjusiųjų skiriasi tuo, kad anksčiau žmonės informaciją skelbdavo asmeninėse socialinių tinklų paskyrose, dabar tai dažniau daroma uždarose grupėse.
Pasak L. Matjošaitytės, taip pat gauta pranešimų ir apie agitacijai panaudotus automobilius, o vienas tokių atvejų buvo užfiksuotas Vilniaus geležinkelio stotyje.
„Vienas iš pranešimų buvo gautas, kad prie geležinkelio stoties Vilniuje yra automobilis ant kurio yra daugybė rinkimų agitacijos ir kreipėmės mes į policijos pareigūnus, ta informacija pasitvirtino ir agitacija buvo fiksuota“, – pasakojo VRK pirmininkė.
Ji taip pat priminė, kad iki šeštadienio pirmos valandos nakties paskelbtai agitacijai draudimas negalioja, todėl dalis pranešimų apie reklamą socialiniuose tinkluose, lauko reklamose ar pašto dėžutėse – nepasitvirtino.
Policijos departamento duomenimis, šeštadienį iš viso buvo gauta 15 su rinkimais susijusių pranešimų, sekmadienį nuo septintos ryto – dar šeši.
Pasak departamento atstovo Ramūno Matonio, daugiausiai pranešimų gaunama apie sugadintus ar neleistinus plakatus, naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta.
„Nėra tokių, kad būtų nustatytas ar nubaustas kažkas“, – sakė R. Matonis.
Sekmadienį vykstant Seimo rinkimams policija gavo 32 pranešimus apie galimus pažeidimus, pranešė Policijos departamentas.
„Daugiausia apie agitaciją, apie plakatus suplėšytus, apie pavėžėjimus, įtartinus žmones“, – BNS apie gaunamus pranešimus sakė policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Sekmadienį vykstant Seimo rinkimams policija gavo 57 pranešimus apie galimus pažeidimus, ikiteisminių tyrimų nepradėta.
Kaip pranešė Policijos departamentas, daugiausiai, 28 pranešimai, gauti Vilniaus apskrityje, kitur jų buvo žymiai mažiau.
Daugiausiai pranešimų gauta dėl neleistinos agitacijos, įtartinų asmenų ar automobilių šalia rinkiminių komisijų, pranešė policija.
Dėl kai kurių pranešimų informacija bus tikslinama, sprendžiama dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo.
Iš viso nuo išankstinio balsavimo pradžios policija yra pradėjusi du ikiteisminius tyrimus – dėl galimo balsų pirkimo Kaišiadorių rajone ir dėl Vilniuje neblaivaus vairavusio kandidato į Seimą Virginijaus Šmigelsko.
Sekmadienį taip pat pranešta, kad Vilniuje nuo pareigų nušalinta neblaivi komisijos narė. Neblaivi rinkimų apylinkės darbuotoja sekmadienio naktį buvo nustatyta ir Pakruojo rajone.
VRK teigia padarysianti viską, kad saviizoliacijoje esantys asmenys galėtų balsuoti
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė sako, kad rinkimų komisijos padarys viską, jog saviizoliacijoje esantys žmonės, nesulaukę rinkimų komisijų narių, galėtų balsuoti.
„Mes kreipėmės į apygardų apylinkių rinkimų komisijas, aiškinamės situaciją, be abejonės, tai daugiau nei apmaudu, kai rinkimų komisijų nariai nepasiekia rinkėjų, kurie yra užsiregistravę ir nori balsuoti namuose“, – spaudos konferencijoje sekmadienį sakė VRK pirmininkė.
„Rinkimų komisijos pasiryžusios viską padaryti, kad piliečiai, esantys saviizoliacijoje dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nepriklausomai nuo to įsileido ar neįsileido, kad turėtų galimybę balsuoti. Dedamos maksimalios pastangos“, – kalbėjo ji.
L. matjošaitytės teigimu, užsiregistravę ir komisijos narių nesulaukę saviizoliacijoje esantys asmenys turėtų nedelsiant kreiptis į VRK, o komisijos narių bus prašoma suspėti pas juos atvykti.
Pasak L. Matjošaitytės, VRK buvo gavusi per 1,7 tūkst. prašymų balsuoti iš asmenų, esančių saviizoliacijoje, o skundų sulaukta iš 30-40 rinkėjų.
Tuo metu visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė BNS sakė, kad organizacija gavo apie 90 asmenų pranešimų apie tai, kad negalėjo balsuoti namuose ir vis dar sulaukiama naujų pranešimų. Dauguma šių pranešimų, pasak jos, yra iš saviizoliacijoje esančių asmenų.
L. Matjošaitytė teigė, kad kai kuriais atvejais rinkimų komisijos nariai buvo atvykę pas rinkėjus, tačiau jie nebuvo įleisti.
„Tų priežasčių yra įvairiausių, netgi tokių istorijų, kuomet rinkėjai informuoja, kad vakar žiūrėjome televizorių labai garsiai ir negirdėjome, kaip į duris skambino komisijos nariai. Kai kurie komisijos nariai teigia, kad laiptinės buvo rakinamos, buvo einama pas rinkėjus“, – sakė VRK vadovė.
Anot jos, komisijos nariai turės įrodyti, kad buvo atvykę pas rinkėją: „Jeigu įrodymų nebus iš komisijos narių, tai laikysime, kad komisijos nariai nevykdė savo pareigų“.
Balsuoti Seimo rinkimuose galima tik savo apygardos apylinkėse
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad sekmadienį vykstančiuose Seimo rinkimuose balsuoti galima tik savo apygardos apylinkėse.
Komisija teigia sulaukianti rinkėjų kreipimųsi, kad šie negali balsuoti bet kurioje Lietuvos vietoje esančiose rinkimų apylinkėse ir atkreipia dėmesį, kad tokia galimybė nėra numatyta.
„Vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo nuostatomis, pagrindinę rinkimų dieną rinkėjai gali balsuoti tik savo rinkimų apylinkėje, kuri yra priskirta remiantis pagal rinkėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, arba tos pačios rinkimų apygardos apylinkėse“, – rašoma VRK pranešime.
Pasak komisijos, išimtiniais atvejais, jeigu rinkėjas faktiškai gyvena kitos rinkimų apygardos teritorijoje, jis gali prašyti rinkimų komisijos būti įtrauktas į tos apylinkės rinkėjų sąrašus ir paprašyti užpildyti F5 formą, kurios pagrindu jį būtų galima įrašyti į tos konkrečios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus.
Prieš tai rinkėjas gali būti paprašytas įrodyti, kad jis faktiškai gyvena kitoje apygardoje, pavyzdžiui, pateikti pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, disponuojamo nekilnojamojo turto dokumentus ir pananašiai.
VRK: rinkėjų aktyvumas su išankstiniu balsavimu kol kas didesnis nei 2016-aisiais
Bendras rinkėjų aktyvumas su išankstiniu balsavimu Seimo rinkimuose sekmadienį – kiek didesnis nei prieš ketverius metus, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiami duomenys.
Iki 14 valandos balsavo 20,24 proc. rinkėjų, o kartu su balsavusiais iš anksto, bendras aktyvumas kol kas siekia 31,89 proc., rodo VRK interneto svetainėje skelbiami duomenys.
VRK duomenimis, kartu su išankstiniu balsavimu aktyviausi kol kas – sostinės Antakalnio (41,34 proc.), Verkių (39,35 proc.) ir Senamiesčio-Žvėryno (39,12 proc.), Nemenčinės (38,17 proc.) apygardų rinkėjai, o pasyviausi – Panerių-Grigiškių (24,07 proc.), taip pat uostamiesčio Marių (25,47 proc.) apygardų rinkėjai.
Prieš ketverius metus iki 14 val. balsavo 22,12 proc. rinkėjų, o kartu su išankstiniu balsavimu aktyvumas siekė 28,81 procento. 2016-aisiais bendras rinkimų aktyvumas šiek tiek siekė beveik 50 proc.
Seimo rinkimuose 2012 metais savo valią iki 14 val. rinkimų dieną buvo pareiškę 25,85 proc. rinkėjų, o išankstiniame balsavime dalyvavo 5,51 proc. rinkėjų.
Balsavimas rinkimų apylinkėse prasidėjo 7 ir baigsis 20 valandą. Rinkimuose gali dalyvauti beveik 2,5 mln. rinkėjų.
Kai kur gali susidaryti eilės
Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimo riziką, visi rinkėjai privalo dėvėti kaukes, reguliuojami jų srautai, o biuletenius daugelis pildo savo atsineštais rašikliais. Rinkimų organizatoriai įspėja, kad dėl privalomo atstumų laikymosi kai kur gali susidaryti ilgesnės nei įprasta eilės.
Kauno centre esančioje Miško rinkimų apylinkėje pirmieji rinkėjai pasirodė prieš pat septintą valandą, įeinančius pasitiko dezinfekcinio skysčio buteliukas.
„Anksti atėjau balsuoti, kad nebūtų daug žmonių. Visus agitavau, kėliau, kad einame balsuoti, bet visas jaunimas miega...“, – BNS sakė viešosioms kultūros įstaigoms vadovaujanti 72 metų Marija Dainė.
Siekiant sumažinti kontaktų, rinkėjai įeina pro vienas duris, o išeiti turi pro kitas, rinkimų komisijos nariai įspėja žmones prieiti po vieną, nesibūriuoti.
Komisijos nariai dirba su kaukėmis ir pirštinėmis, kas valandą dezinfekuoja paviršius, dažniau vėdina patalpas.
„Žmonėms nepatogiau, nes reikia daryti didžiulį ratą, bet tokie yra reikalavimai“, – BNS sakė rinkimų komisijos pirmininkė Ginvilė Pilėnaitė.
Jos teigimu, rinkėjams eilėse šįkart teks laukti ilgiau, nes išlaikant būtinus atstumus registracija užtrunka ilgiau.
„Daug metų dirbu, bet šįkart kitokia patirtis: turime patalpas ir turime jas pritaikyti, kad atitiktų normas, būtų saugu visiems – ir darbuotojams, ir rinkėjams. Tikėkimės taip ir bus“, – pridūrė ji.
Vilniaus Vytenio rinkimų apylinkėje per pirmąjį pusvalandį balsuoti pliaupiant lietui atėjo apie 30 žmonių.
„Visada taip būna – iš ryto atskuba žmonės, kurie bijo eilių“, – BNS sakė komisijos pirmininkė Julija Čėglytė.
Daugelis rinkėjų čia turėjo savo rašiklius ir dėvėjo kaukes. Neturintiems kuo prisidengti veido rinkimų organizatoriai yra pasirengę pasiūlyti vienkartinių kaukių.
Lietuviai Britanijoje balsuoja dvigubai aktyviau nei prieš ketverius metus
Lietuvos piliečiai Jungtinėje Karalystėje šiemet balsuoja dvigubai aktyviau nei prieš ketverius metus, sako Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Renatas Norkus.
„Lyginant su praeitais Seimo rinkimais – 2016 metais – mes Jungtinėje Karalystėje turėjome apie 5,5 tūkst. rinkėjų, tai jau dabar yra daugiau nei dvigubai daugiau, dar nesuskaičiavus visų“, – BNS sekmadienį sakė ambasadorius.
Anot R. Norkaus, iki sekmadienio 18 val. iš viso šioje šalyje savo valią pareiškė jau daugiau kaip 11 tūkst. lietuvių, tai yra beveik 75 proc. visų čia besiregistravusiųjų balsuoti parlamento rinkimuose.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsuoti ambasadoje Jungtinėje Karalystėje buvo registravęsi 14 732 rinkėjų.
„Šiuo metu gyvai balsavo, kartu su išankstiniu balsavimu, 525 piliečiai. Paštu esame gavę apie 10,5 tūkst. balsų iš 13,8 tūkst. užsiregistravusiųjų balsuoti paštu. Aišku, dar keliauja laiškai ir lauksime jų iki 16 dienos, kaip ir numatyta tvarkoje“, – sakė ambasadorius.
Pasak jo, išankstinio balsavimo metu ambasadoje apsilankė 122 žmonės, sekmadienį atėjo daugiau kaip 400.
Ambasadoriaus teigimu, daugiausiai ambasadoje sulaukiama jaunų žmonių, visi jie beveik iškart gali atiduoti balsus, o nedidelės eilės buvo susidariusios tik ryte.
„Dar eina žmonės, dar liko dvi valandos ir tas paskutines valandas galime sulaukti procentiškai daugiau, nei buvo dienos eigoje (...) Labai džiugu, kad daug jaunų žmonių atėjo šiandien fiziškai balsuoti. Turbūt vyresnio amžiaus žmonės tikrai nusprendė balsuoti paštu ir tai yra logiška ir saugu“, – kalbėjo jis.
Pernai pirmajame prezidento rinkimų ture dalyvavo bemaž 22 tūkst. Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių. Tuomet kartu vyko ir referendumas dėl dvigubos pilietybės.
VRK duomenimis, Seimo rinkimuose Pasaulio lietuvių apygardoje iki sekmadienio pavakarės balsavo 56,4 proc. užsienyje balsuoti besiregistravusių Lietuvos piliečių.
Iš viso balsavimui užsienyje užsiregistravo 43 411 rinkėjų.
Daugiausiai – ambasadoje Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje (3 996), Vokietijoje (3 478), Airijoje (2 659), Danijoje (2 131), konsulate Čikagoje (1 752), Belgijoje (1 650), Nyderlanduose (1 633).
Lietuvos ambasadorius Norvegijoje Jonas Paslauskas BNS teigė, jog balsavimas ambasadoje vyksta sklandžiai, nors pačios procedūros dėl saugos reikalavimų per koronaviruso pandemiją užrunka nežymiai ilgiau.
„Nėra kažkokių nesklandumų, pasiruošę buvome gerai, viską apgalvoję. Aišku lėčiau vyksta balsavimas, reikia dezinfekuot, nuvalyt tuos parkerius, po vieną leidžiame tik, atsargumo priemonių imamės, negalim kaip ankstesniais laikais visų suleist“, – BNS sakė diplomatas.
Anot jo, didesnė dalis balsavusiųjų Norvegijoje balsus atidavė iš anksto, gyvai ambasadoje sekmadienį balsavo apie 200 Lietuvos piliečių.
„Turėsim apie keturis tūkstančius (balsavusiųjų –BNS)“, – BNS sakė J. Paslauskas.
Šiuose Seimo rinkimuose pirmą kartą sudaryta atskira apygarda užsienio lietuviams – Pasaulio lietuvių, atsižvelgus į didelį skaičių užsienyje dalyvavusių rinkėjų per ankstesnius rinkimus.
Balsavimas rinkimų apylinkėse tęsis iki 20 valandos. Tradiciškai didžiausi rinkėjų srautai būna po sekmadienių mišių ir vakare prieš uždarant apylinkes.
