Atrodytų, SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą, tapo vienu iš daugelio mūsų aplinkoje cirkuliuojančių patogenų ir imunitetui gerai atpažįstamas. Vis tik apsigauti nevertėtų – viruso klasta ypač tam tikroms žmonių grupėms niekur nedingo.
Šį rudenį – jau 15 mirčių nuo COVID-19
Tą liudija ir nuo rudens pradžios kitą kartą vos ne padieniui aktyviai fiksuojamos mirtys nuo COVID-19. Iš viso per pusantro mėnesio nuo COVID-19 jau mirė 15 asmenų, iš jų – 8 moterys ir 7 vyrai, vienam jų nebuvo net 30-ies metų.
Vienas mirusysis priklausė 50–59 metų amžiaus grupei, kiti mirusieji buvo vyresni nei 60 metų. 8 mirusieji buvo Kauno miesto ir rajono gyventojai, 2 iš Kazlų Rūdos, po vieną – iš Panevėžio, Molėtų, Radviliškio rajonų, Druskininkų ir Kalvarijų savivaldybių.
Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo Centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa, virusas vis dar turi savo klastą ir ypač daliai gyventojų gali turėtų net mirtinas pasekmes.
„Nesisaugoti tikrai negalima, virusas tikrai yra pakankamai aktyvus ir, priklausomai nuo žmogaus imuninės sistemos, gali sukelti labai stiprias jos reakcijas ir labai rimtų pasekmių. Viena iš jų yra citokinų audra, kai imuninė sistema pradeda be galo gaminti uždegiminio atsako žymenis ir jie puola viską – pradeda išsijunginėti organai ir gali ištikti mirtis“, – priminė gydytojas.
Jam antrino ir šeimos gydytoja Elena Šukė. „Ypač rizikos grupės žmonėms koronavirusas koks buvo pavojingas, toks ir išliko. Tai būtų visi vyresni asmenys – vyresni nei 70 metų, arba ir jaunesni, tačiau sergantys lėtinėmis ligomis: širdies ir kraujagyslių, inkstų, plaučių, onkologinėmis ligos. Iš esmės bet kokia lėtinė liga iš karto jau yra rizikos veiksnys bet kokiais sunkesnei infekcijai.“
Skiepai šiems žmonėms – būtini
Ne veltui kiekvieną sezoną yra atnaujinama ir COVID-19 vakcina, kuria I. Aleksa rekomendavo skiepytis ne tik rizikos grupėms priklausantiems asmenims.
„Būtinai rekomenduojame skiepytis, yra atvežta nauja vakcina, kuria visi gali pasiskiepyti nemokamai. Pirmiausia tą padaryti reikėtų rizikos grupių asmenims, tačiau tą rekomenduojama padaryti visiems, ypač labiau linkusiems į kvėpavimo takų ligas ir pan.“, – kalbėjo jis.
„Nesisaugoti tikrai negalima, virusas tikrai yra pakankamai aktyvus ir, priklausomai nuo žmogaus imuninės sistemos, gali sukelti labai stiprias jos reakcijas ir labai rimtų pasekmių“, – įspėjo I. Aleksa.
Pašnekovo aiškinimu, jei žmogus neseniai sirgo COVID-19, susidaro trumpalaikis imunitetas, tad 3–6 mėnesius iki vakcinacijos būtų galima palaukti.
Gydytojas pridūrė, kad tuo metu mokamos gripo vakcinos poliklinikoje jau yra išgraibstytos. Vis tik nemokamos, kurios skirtos rizikos grupėms, dar vėluoja.
Sergamumas – jau rudeninis
Pasak gydytojo, nors apskritai didesnis sergamumo pakilimas COVID-19 ir kitais virusais fiksuotas pačioje rudens pradžioje, sergančiųjų pakanka ir šiuo metu.
„Tas pakilimas, sakykime, buvo pirmasis šokas, bet žmonės ir toliau serga. Tempai gal ir nėra labai greitėjantys, tačiau lėtėjimo tikrai nestebime“, – pastebėjo I. Aleksa.
Jis atkreipė dėmesį, kad šalia COVID-19 ir vadinamų peršalimų dabar yra aktyvus enterovirusų sezonas: „Tai ypač tarp vaikų dabar pagrindinis dalykas. Pasitaiko ir vienas kitas COVID-19 atvejis, bet su tokia visai ryškia simptomatika.“
Panašias tenedencijas patvirtino ir E. Šukė. „Jau nuo rugpjūčio matome labai daug COVID-19 atvejų. Dabar prie jo prisidėjo ir visos kitos virusinės infekcijos, liaudiškai vadinamos peršalimais. Tad sergančiųjų nemažai, jau tikras rudeninis sergamumas, tačiau nėra taip, kad daug kas sirgtų sunkiai, kai komplikuojasi bakterinėmis infekcijomis“, – pasakojo gydytoja.
Išskyrė, kas šiemet būdinga virusui
Pašnekovė kartu ušskyrė ir šį sezoną būdingesnius koronaviruso simptomus. „Jauni, sveiki ar ir vyresni, bet visai sveiki COVID-19 serga lengviau. dabar dažniausias skundas – labai intensyvus ir užtrunkantis gerklės skausmas. Taip pat vargina sloga, kosulys, uoslės netekimas pasitaiko jau gerokai rečiau – statistikos duomenimis, šis simptomas pasireiškia tik 10 proc. atvejų.“
I. Aleksos aiškinimu, COVID-19 simptomai iš esmės išlieka panašūs kaip visada ir yra nespecifiniai, tai yra būdingi įvairioms ūmioms viršutinių kvėpavimo takų ligoms. Vis tik jis išskyrė šiemet pastebintis, kad koronavirusas, jei juo žmogus jau užsikrėtė, nustatomas labai greitai.
„Kartais nuo simptomų pradžios neprireikia net paros, kad testas būtų teigiamas“, – pastebėjo gydytojas.
Jis pridūrė, kad pasitaikė atvejų, kai koronavirusas sukėlė ir tik labai lengvą karščiavimą ar jis visa nepasireiškė, tad neatlikus testo galima nė neįtarti, kuo susirgai: „Bet tai yra koks vienas iš šimto atvejų.“
Nuo COVID-19 – specialus vaistas
E. Šukė priminė, kad dar pernai atsirado galimybė rizikos grupės pacientams paskirti valstybės kompensuojamą vaistą nuo COVID-19.
„To efektas labai jaučiasi, nes tie atvejai, kurie prieš 3–4 metus tikrai būtų komplikavęsi kažkokia sunkia forma, dabar paskyrus gydymą jie praktiškai išlipa sausi iš balos. Tai labai pakeitė COVID-19 vaizdą“, – pastebėjo gydytoja.
Manau, esantys rizikos grupėse asmenys ne iki galo įvertina riziką. „Jiems koronavirusas, net pirmomis dienomis jei ir atrodo tik kaip lengva sloga ir kosulys, vis tiek gali stipriai ir greitai komplikuotis kažkokiomis labai rimtomis ligomis.
Todėl visi, esantys rizikos grupėje, turėtų būti ypač atidūs – atvykti pas šeimos vos sulaukus teigiamo COVID-19 testo, net jei, atrodo, jaučiasi gerai. To reikia tam, kad žmogui būtų paskirtas specifinis gydymas“, – patarė E. Šukė.
Gydytoja pasidžiaugė, kad bent jos pacientai po pandemijos išsaugojo labai gerą įprotį – vos pajutus peršalimo simptomus atlikti greitąjį antigeno testą, kuris gali parodyti, kuo serga žmogus.
„Jie dabar prieinami bet kokioje vaistinėje ir nekainuoja didelių pinigų. Tada būna labai aišku, žmogus serga COVID-19, gripu ar kai kurie testai nustato ir respiracinį sincitinį virusą, adenovirusą. Tai pagalba tiek pačiam žmogui, tiek ir gydytojui – pagal testo atsakymą žinome, į kurį pacientą reikėtų gal reaguoti greičiau, rimčiau“, – pridūrė ji.
Kur sergančiųjų daugiausiai?
Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje spalio 6–12 d. (41-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1117,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Prieš savaitę sergamumas buvo nežymiai didesnis – 1139,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis šių metų 41-ąją savaitę registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė.
Lyginant šių metų 41-osios savaitės sergamumo duomenis su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad bendras susirgimų gripu, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius išliko panašus. Praėjusią (41-ąją) savaitę Lietuvoje dėl gripo buvo hospitalizuoti 5 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 105 asmenys, iš kurių 2 buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose.
