Nors šiltuoju metų laiku fiksuojama gerokai mažiau susirgimų koronavirusu, palengva jų jau pradeda daugėti. Tą patvirtina ir Lietuvos vaistinėse stebimas išaugęs koronaviruso testų perkamumas.
Užkrečiamųjų ligų specialisto prof. Sauliaus Čaplinsko tai nestebina – jis įspėjo, kad artėjant rudeniui ir jam jau prasidėjus neišvengiamai daugės ir įvairių infekcinių susirgimų.
„Dabar yra vasara, tad daug mažiau atliekama diagnostinių tyrimų, nors jie po truputį ir auga. Yra žinoma, kad koronavirusai globaliai Žemėje cirkuliuoja visus metus, tačiau jų aktyvumas padidėja šaltuoju metų laikotarpiu.
Tad atėjus šaltajam metų laikotarpiui į Šiaurės pusrutulį, į Lietuvą, neabejotinai tiek koronaviruso, tiek gripo, paragripo, kitų peršalimo ligas sukeliančių virusų plitimas išaugs“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ aiškino medikas.
Neišvengsime naujų atmainų
Pasak jo, tam, kad būtų galima patvirtinti, ar Lietuvoje jau yra užfiksuota naujoji koronaviruso atmaina BA.2.86, turi būti atliekami nuoseklūs tyrimai. Vis tik, profesoriaus manymu, būtų sunku išvengti, kad naujos atmainos aplenktų Lietuvą.
„Kad tai atsitiks, abejonių nekyla, tik klausimas, kokia viruso atmaina įgis didesnį pagreitį Lietuvoje ir kada. Bijau, kad to pasakyti niekas konkrečiai negali. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir ragina visas šalis vykdyti aktyvią viruso plitimo ir genoskaitos stebėseną, kad būtų galima stebėti, kokie štamai plinta ir imtis galimų prevencijos veiksmų.
„Didžiausią susirūpinimą ir kelia tai, kokiu mastu šie pokyčiai padės išvengti vakcinos sukurtų antikūnų poveikio arba po persirgtos ligos sukurto imuniteto galimybės pasipriešinti šiam virusui“, – sakė S. Čaplinskas.
Kita vertus, dauguma jie yra visiems gerai žinomi, bet ką reikia priminti – patalpų vėdinimo būtinybę. Manau, būtent šiai priemonei buvo skiriama per mažai dėmesio, daugiau visi koncentravosi į kosėjimo-čiaudėjimo, rankų, paviršių higieną ir vakcinas“, – komentavo S. Čaplinskas.
Ar atmaina galėtų būti pavojingesnė?
Paklaustas, kiek nauja atmaina galėtų būti pavojingesnė už ankstesnes ir ar žmonių organizmas pajėgus ją atpažinti, profesorius pastebėjo, kad nors aptariama viena iš naujausių koronaviruso atmainų yra omikron „palikuonis“, yra nemažai pakitusi.
„Šioje atmainoje stebimi 98 pokyčiai viruso genome. Palyginimui – omikrono variantas turėjo 33 pokyčius, lyginant su pirminiu Uhano variantu. Taigi pokyčių yra daug. Didžiausią susirūpinimą ir kelia tai, kokiu mastu šie pokyčiai padės išvengti vakcinos sukurtų antikūnų poveikio arba po persirgtos ligos sukurto imuniteto galimybės pasipriešinti šiam virusui“, – kalbėjo virusologas.
Jis pasakojo, kad turimi tyrimų rezultatai vis tik verčia sunerimti dėl tam tikro ydingo rato – tiems, kam apsauga reikalinga labiausiai, greičiausiai jos ir netenka.
„Viename iš kanadiečių tyrimų buvo gana aiškiai parodyta, kad 76 proc. kanadiečių turi vienokį ar kitokį imunitetą, nes arba susidūrė su virusu, arba buvo paskiepyti. Bet vyresnio amžiaus žmonėms, kad ir virš 60 metų, liekamasis imunitetas buvo daug silpnesnis nei jauniems žmonėms.
Tad vėl turime ydingą ratą ta prasme, kad vis tik tų žmonių, kam virusas sukelia sunkiausią klinikinę eigą, imunitetas po ligos ar skiepijimo išsilaiko silpniausiai. Kita vertus, dar kol kas nėra daug duomenų apie tai, kuo skiriasi šių naujų atmainų klinikinis vaizdas nuo ankstesnių viruso variantų“, – dėstė S. Čaplinskas.
Mokslo lenktynės su virusu
Paklaustas, kaip greitai prireikus galėtų būti pagamintos naujos vakcinos nuo aptariamos atmainos ir ar galėtų pakankamai efektyviai pasitarnauti jau turimos vakcinos, profesorius priminė, kad vyksta amžinos lenktynės tarp viruso ir žmonių, kuriančių vakciną.
„Ir, deja, vykstant vadinamosioms lenktynėms tarp mokslo ir viruso, ne visada laimi mokslas“, – pastebėjo virusologas.
Jis pridūrė, kad bet kuriuo atveju, kalbant apie skiepus, reikėtų sekti oficialių šaltinių pateikiamą informaciją.
„Reikėtų nepasiduoti abejonių ar sąmokslo teorijų virusui. Šiandien kuo toliau, tuo daugiau žinome apie vakcinų teigiamą apsauginį poveikį, kaip ir apie galimas šalutines reakcijas“, – sakė S. Čaplinskas.
Be kita ko, jo teigimu, šiandien nėra jokio nuogąstavimo, kad ir sustiprinančios vakcinos dozės būtų absoliučiai neveiksmingos.
Persirgimas padidina autoimuninių ligų riziką
Specialistas taip pat atkreipė dėmesį, kad mokslas kasdien vis daugiau žino tiek apie patį virusą, tiek jo daromą žalą žmogaus sveikatai.
„Kuo toliau, turime daugiau duomenų ne tik kaip pats virusas paveikė mūsų sveikatą tuo metu, kai buvome užsikrėtę virusu, bet ir apie viruso tiesioginį ir netiesioginį poveikį žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, persirgusiems kovidu yra daug didesnė tikimybė susirgti net keliomis autoimuninėmis ligomis. Rizika jiems susirgti anemija, reumatoidiniu artritu, autoimuniniais artritais, psoriaze, išsėtine skleroze yra 2,7 didesnė. Tuo metu vakcinuotiems žmonės autoimininių ligų rizika yra kur kas mažesnė“, – vardijo profesorius.
Pasak jo, persirgusiems koronavirusu didėja ir 2 tipo cukrinio diabeto rizika. Mediko aiškinimu, šiuo metu labai padaugėję tokių cukrinio diabeto atvejų, kurie siejami su persirgtu kovidu.
„Sakykime, pirmas 4 savaites po užsikrėtimo kovidu tikimybė susirgti cukriniu diabetu padidėja beveik 5 kartus. O tiems, kuriems reikėjo hospitalizacijos, jie sirgo sunkia klinikine kovido išraiška, 2 tipo cukrinio diabeto pasireiškimas per pirmas 4 savaites padidėja net 21 kartą“, – įspėjo jis.
Praėjusią parą – COVID-19 atvejų šuolis
Praėjusią parą nustatyti 97 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys.
Ligoninėse gydomi 26 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų vienas – reanimacijoje.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 16,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 16,9 procento.
COVID-19 piką buvo pasiekęs pernai vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę, kaip nurodoma statistikoje, yra gavę 68,5 proc. gyventojų.
