Naujienų portalas tv3.lt primena, kad praeitą penktadienį Akmenės rajone, Ventos upėje, iškritęs vyras (1994 gim.) antradienį rastas negyvas vandenyje, Papilės miestelyje. Kūną pastebėjo pro šalį ėjęs gyventojas, baidarininko kūnas surastas nuo nelaimės vietos nutolęs apie 6–8 km. Tarnybos tiria įvykio aplinkybes.
Vilniuje baidares nuomojantis Vilius Kareiva naujienų portalui tv3.lt tvirtino, kad esant pakilusiam vandens lygiui plaukti baidare vis tiek gali būti leidžiama.
„Baidarės yra ekstremalus sportas ir tą žmonės turėtų suprasti. Mes asmeniškai visada paskambiname žmonėms, juos informuojame, bet kartais atsitinka taip, kad jie save labai pervertina“, – sakė V. Kareiva.
Ūlos krašto baidarių nuomotojų asociacijos vadovas Arūnas Svirnelis teigė, kad šiame krašte potvynių būna labai retai, paskutiniai buvo prieš daugelį metų, tačiau tuo metu keliautojai būdavo įspėti.
„Pats nuomoju baidares daug metų, jei būna potvynis, tai tada aš žiūriu griežtai, neleidžiu plaukti su vaikais. Plaukia tik tokie jau profesionalai, kur adrenalino ieško <...>.
Pas mus dideli potvyniai prieš 10 metų būdavo, tai kartais net neleisdavome plaukti. Tačiau ir pats keliautojas turi įvertinti savo galimybes, pats už save atsako“, – sakė A. Svirnelis.
Baidarių nuomotojas pridėjo, kad žmonės dažnai neįvertina savo galimybių, neišklauso instruktažo, tokiu atveju plaukimas gali baigtis ir nelaime.
Negalima plaukti „aklai“
V. Kareiva pridūrė, kad apsivertimai baidarėje yra dažni, tačiau jie nėra pavojingi, laikantis visų saugumo instrukcijų.
„Apsivertimai baidarėje netgi yra sporto dalis, sakyčiau. Vėlgi, tas baidarių suvokimas: yra rekreacinis plaukimas ir yra sportinis plaukimas, kalnų plaukimas.
Žmonės šokinėja ir nuo kriolių, tada tas apsivertimas nėra kažkoks labai pavojingas dalykas. Bet visą laiką turėtų būti žmogus, kuris prižiūrėtų tą sudėtingą vietą, jei yra, pavyzdžiui, nuvirtęs medis, žmogus neturėtų plaukti vienas“, – akcentavo baidarių nuomotojas.
A. Svirnelis taip pat sutiko, kad apsivertimai baidarėje yra dažnas reiškinys.
„Būna tokių atvejų, apsivertimų arba ta baidarė susvyruoja, tada žmonės išlipa, atsistoja“, – teigė jis.
V. Kareiva tvirtino, kad dažnai žmonės Vilniuje nori plaukti per Belmonto krioklius, tačiau jie visada informuojami toje vietoje elgtis atsargiai.
„Labai faina vieta, dažnai žmonės nori plaukti, anksčiau dažniau leisdavome, dabar vis dėlto nustojome tiek dažnai leisti, liepiame žmonėms persinešti baidarę toje vietoje.
Bet vis dar yra plaukiančių, tačiau laiką informuojame, kad nueitų apsižiūrėti tokias kliūtis, ar ten nėra kokios šakos stačiai įstrigusios, ir viskas. Jeigu tu žinai, kad bus sudetingesnė vieta, tu neplauki aklai, apsižiūri. Jei tu vis dėlto nori plaukti per tą sudėtingą vietą, visada turi būti vienas–du žmonės krante ir stebėti, prireikus suteikti pagalbą“, – sakė pašnekovas.
Kai kuriems atrodo, kad 5 buteliai alaus yra kaip taisyklė
Baidarių nuomotojai pabrėžia, kad plaukiant baidare būtina laikytis kelių saugos taisyklių. Jie priduria, kad nors taisyklės dažnam gyventojui atrodo juokingos, tačiau jos svarbios norint apsisaugoti nuo tragiškų įvykių.
„Pirmas dalykas, jokio alkoholio. Kad ir kaip keistai skamba, bet Lietuvoje plaukimas baidarėmis vis dar yra alkoturizmo sporto šaka.
Ši situacija šiek tiek gerėja, bet tikrai dažnai atvažiuoja plaukti žmonės iš įvairių įmonių, kuriems atrodo, kad baidarėje 5 buteliai alaus yra taisyklė. Labai smagu, kad mažėja tokių dalykų, žmonės ateina pasportuoti, gerai praleisti laiką, o ne tiesiog prisigerti“, – sakė V. Kareiva.
Vis dėlto A. Svirnelis teigė, kad žmonės darosi vis labiau sąmoningesni.
„Dabar alkoholio gėrimas baidarėje yra retas reiškinys, žmonės daug sąmoningesni dėl alkoholio vartojimo, tų pačių šiukšlių metimo“, – kalbėjo pašnekovas.
V. Kareiva pridūrė, kad norėtų, jog baidarių nuomotojaai privalėtų gauti tam tikros licencijas.
„Tai paskatintų profesionalumą, alkoturizmo panaikinimą, paskatintų žmones mažiau „velnio lašų“ vartoti.
Vėlgi, viena dažniausių problemų, kai žmogus per daug atsipalaiduoja, nestebi, kas yra priekyje. Yra buvę, kad, atrodo, atvažiuoja labai faini žmonės, tačiau parplaukia miegodami baidarėje, tai yra vienetai, bet jų vis dar yra“, – teigė vyras.
Nebežino, kaip įrodyti, kad liemenės dėvėjimas – svarbu
V. Kareiva išskyrė dar vieną svarbų dalyką – gelbėjimosi liemenė. Ją svarbu dėvėti viso plaukimo baidare metu.
„Kad ir kaip kai kam tai atrodo kvaila, liemenės yra privalomos, ir ačiū Dievui, bet kai kurie žmonės vis dar galvoja, kad jas reikia pasidėti po užpakaliu ar už nugaros, kad būtų minkščiau sėdėti.
Šiemet buvo labai daug skęstančių, tai ir su gelbėtojais kalbėjome, diskutavome, kaip tiems žmonėms įrodyti, kad liemenės yra saugumo, o ne komforto dalykas, jas yra privaloma dėvėti“, – sakė baidarių nuomotojas.
Jis pridūrė, kad bausti žmonių už liemenių nedėvėjimą negali, tačiau bando taikyti kitokį modelį.
„Žmonės pasako, kad „ai, čia gal nereikia tų liemenių“, tai tada mes sakome: „Gerai, sėskite atgal į mašiną, važiuokite namo“, – griežta taisykle pasidalijo V. Kareiva.
Gelbejimosi liemenė padeda įkritus į vandenį iškilti. Tiesa, liemenė turi būti tinkamo dydžio ir tvirtai užsegta.
„Smulkiam žmogui negalima duoti žymiai didesnės liemenės, nes ji jam bus per didelė, jis greičiausiai išsiners. Kitu atveju, aš neįsivaizduoju, kaip iš tinkamai užsegtos ir tinkamo dydžio liemenės galima išsinerti.
Aišku, ne vienas ir profesionalas yra paskendęs, net ir Amerikoje neseniai žmonės baidarėje apsivertė ir srovė prispaudė baidarę prie kolonos ir baidarė įlinko toje vietoje, užspaudė žmogui kojas“, – sakė V. Kareiva.
Baidarių nuomotojai taip pat turėtų prisiimti atsakomybę
Baidarių nuomotojas V. Kareiva kalbėjo, kad baidarių nuomotojai taip pat kai kuriais atvejais turėtų prisiimti atsakomybę, nupjauti tam tikrose vietose medžius, informuoti žmones apie tam tikras kliūtis.
„Bet ir vėl – žmonėms dažnai svarbiau susipakuoti daiktus, o ne paklausyti, ką mes pasakojame.
Tikrai dažnai susiduriame su problema, kai žmonės ateina, pakuojasi daiktus, tu jiems aiškini, kur kas laukia, bet tu matai, kad tavęs jie net neklauso. Tai kieno tada kaltė?“ – svarstė pašnekovas.
A. Svirnelis sutiko, kad daugeliui žmonių per instruktažą būna juokinga arba neįdomu.
„Čia yra buvę tokių atvejų per potvynius, kai išpasakoji instruktažą, kur pavojus, tai visiems labai juokinga būna.
Yra tokių atvejų buvę, kai išplaukia neatsakingai žiūrėdami su juoku ir nepabaigė maršruto“, – sakė jis.
